Jos metu premjeras Algirdas Brazauskas JAV valstybės sekretoriui Colinui Powellui (Kolinui Pauelui) įteiks dokumentus, patvirtinančius Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimą Lietuvoje. Analogiškus raštus įteiks ir kitų šešių į NATO stojančių Vidurio ir Rytų Europos valstybių premjerai.
Lietuva visateise NATO nare taps iš karto po to, kai bus pasirašytas raštų deponavimą patvirtinantis dokumentas. Tą pačią dieną Baltijos šalių oro erdvę pradės saugoti keturi NATO naikintuvai "F-16".
Po šios ceremonijos Lietuvos, Latvijos, Estijos, Slovakijos, Slovėnijos, Rumunijos ir Bulgarijos premjerai Baltuosiuose rūmuose susitiks su JAV prezidentu George'u W.Bushu (Džordžu Bušu), kuris oficialiai paskelbs apie naujųjų narių priėmimą į Aljansą.
Pirmieji Lietuvos ir NATO ryšiai užsimezgė dar 1991 metų gruodį, kai Lietuva kartu su kitomis Vidurio Europos valstybėmis buvo pakviesta įkurti Šiaurės Atlanto Bendradarbiavimo Tarybą (NACC), kurios tikslas - Rytų ir Vakarų blokų pasitikėjimo bei bendradarbiavimo stiprinimas.
Iki 1994 metų Lietuva nebuvo oficialiai paskelbusi savo noro įstoti į NATO ir svarstė įvairias saugumo užtikrinimo alternatyvas, tarp jų neutralumo politiką, jungimąsi į kelių mažų valstybių aljansą, dvišalį aljansą su viena iš didžiųjų valstybių ir narystę daugiašaliame kolektyviniame aljanse. Tačiau daugiausia privalumų žadėjo narystė NATO.
Ėmus laikytis nuoseklios integracijos į NATO politikos, 1994 metų sausio 4 dieną Lietuvos prezidentas A.Brazauskas išsiuntė laišką į NATO su oficialiu prašymu priimti Lietuvą į Aljansą.
Tą patį mėnesį Lietuva prisijungė prie Partnerystės taikos labui (PTL) iniciatyvos, lapkritį buvo pasirašyta pirmoji Lietuvos ir NATO Individualios partnerystės programa. PTL programa Lietuvai suteikė galimybę dalyvauti tarptautiniuose mokymuose ir pratybose, plėsti ryšius su Aljansu ir į jį įeinančiomis valstybėmis.
1994 metų birželio 10 dieną Lietuva įteikė NATO pristatomąjį dokumentą, kuriame pateikė integracijos į Aljansą strategiją.
1994 metais buvo įsteigtas Baltijos šalių batalionas (BALTBAT) kartu su Danijos, Švedijos, Norvegijos ir kitų šalių pagalba.
1995 metų sausio 31 dieną Lietuva prisijungė prie PTL programos Gynybos planavimo ir peržiūros proceso. Tai reglamentavo informacijos teikimą Aljansui apie Lietuvos karines pajėgas, mokymo centrus, pastangas siekiant suderinamumo su NATO pajėgomis.
1996 metų pradžioje Lietuva pradėjo dalyvauti NATO vadovaujamoje IFOR ("Taikos įtvirtinimo pajėgų") operacijoje Bosnijoje.
Nuo 1997 metų Lietuva pradėjo aktyviai dalyvauti NATO ir šalių partnerių Euro-Atlanto Partnerystės taryboje, kurioje daug dėmesio skirta PTL programos įgyvendinimui.
Nuo 1997 metų Lietuva, kuri buvo laikoma pasiruošimo stojimui į NATO lydere tarp Baltijos šalių, ėmė propaguoti bent vienos Baltijos šalies priėmimo į NATO idėją.
1997 metų liepą Madride NATO šalių narių vadovų susitikime pažymėta, kad Baltijos valstybės padarė pažangą siekiant saugumo ir stabilumo užtikrinimo Baltijos regione.
1997 rugpjūtį Lietuvos Vyriausybės nutarimu įsteigta šalies misija prie NATO.
1999 metų balandį Vašingtone vykusiame NATO šalių narių vadovų susitikime patvirtinta tolesnė Aljanso atvirų durų politika ir pasveikintos Lietuvos pastangos siekiant narystės organizacijoje. Susitikime taip pat priimtas Narystės veiksmų planas, kuriame rekomenduojamos pasirengimo narystei Aljanse priemonės politinėje, ekonominėje, gynybos, išteklių, saugumo ir teisinėje srityse. Rugsėjį Aljansui pristatytas Lietuvos pasirengimo narystei planas.
Tais pačiais metais Seime buvo priimtas Krašto apsaugos sistemos strategijos įstatymas, pagal kurį Lietuvos krašto apsaugos sistemos biudžetas iki 2001 metų palaipsniui pasieks NATO šalių narių gynybos biudžetų santykinį vidurkį - 1,95-2 proc. BVP.
2000 metų gegužės 19 dieną Vilniuje devynių NATO valstybių kandidačių Albanijos, Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Makedonijos, Slovėnijos, Slovakijos ir Rumunijos užsienio reikalų ministrai pasirašė "Vilniaus pareiškimą", kuriuo prasidėjo politinis ir praktinis bendradarbiavimas tarp narystės Aljanse siekiančių valstybių. Pareiškimą pasirašiusios valstybės pradėtos vadinti V-9 grupe, o jų bendradarbiavimas - "Vilniaus procesu". "Vilniaus proceso" dalyvių susitikimų tikslas - įtakoti NATO narių sprendimą dėl Aljanso plėtros 2002 metais.
2000 lapkritį Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus dekretu Lietuvos integracijos į NATO vyriausiuoju koordinatoriumi paskirtas ambasadorius Giedrius Čekuolis.
2001 sausio 31-vasario 2 dienomis Lietuvoje su darbo vizitu lankėsi NATO ekspertų grupė, kuri vertino, kaip Lietuva vykdo pagal šalies pasirengimo narystei NATO programą 2000-2001 metams prisiimtus įsipareigojimus.
2001 metų gegužę vienuolika Lietuvos parlamentinių partijų pasirašė susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos 2001-2004 metais.
2001 metų gegužės 10-12 dienomis Bratislavoje įvykusioje V-9 premjerų konferencijoje prie grupės prisijungė Kroatija, ir "Vilniaus procesas" tapo "V-10" grupe.
2001 m. gegužės 27-31 dienomis Vilniuje vyko NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija, kurioje kalbą pasakė organizacijos generalinis sekretorius lordas George (Džordžas) Robertsonas.
2001-ųjų metų liepos 6 dieną pirmą kartą į Klaipėdos uostą atplaukė aukštos parengties NATO laivų eskadra, kurią sudarė septynios Kanados, Vokietijos, Nyderlandų, Portugalijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir JAV fregatos, Norvegijos povandeninis laivas ir Jungtinės Karalystės tankeris.
2001-ųjų lapkričio 19 dieną Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje Vilniuje atidarytas Tarptautinio saugumo ir NATO informacijos centras.
2002-ųjų metų sausio 18 dieną Vašingtone vykusiame susitikime su Lietuvos vadovu Valdu Adamkumi JAV prezidentas George'as W.Bushas (Džordžas Bušas) sakė remiąs NATO plėtrą ir pavadino Lietuvą narystės Aljanse siekiančių šalių lydere.
Tų pačių metų vasario 22 dieną Vilniuje su oficialiu vizitu lankėsi NATO generalinis sekretorius George'as Robertsonas (Džordžas Robertsonas).
2002-ųjų gegužės 17 dieną JAV Senatas priėmė Laisvės sutvirtinimo aktą (Freedom Consolidation Act), kuriame išreiškė paramą NATO plėtrai artimiausiu metu.
2002-ųjų metų lapkričio 21 dieną Lietuva Prahoje gavo oficialų kvietimą prisijungti prie Aljanso.
Iš karto po Prahos viršūnių susitikimo, lapkričio 22-23 dienomis, Vilniuje lankėsi JAV prezidentas George Bushas (Džoržas Bušas), kuris pasveikino Lietuvą su kvietimu prisijungti prie NATO. G.Bushas tapo pirmuoju JAV vadovu dvišalių santykių istorijoje apsilankiusi Lietuvoje.
2002-ųjų metų gruodžio 11 dieną tuometinis prezidentas Valdas Adamkus patvirtino derybų dėl Lietuvos stojimo į NATO delegaciją, kuriai vadovavo Užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretorius, integracijos į NATO vyriausiasis koordinatorius Giedrius Čekuolis.
2003-ųjų sausio 13-ąją įvyko pirmasis konsultacijų dėl Lietuvos įstojimo į Aljansą raundas, kuriame Lietuvai atstovavo G.Čekuolio vadovaujama delegacija.
2003 metų vasario 27 dieną Lietuvoje lankėsi NATO generalinis sekretorius George'as Robertsonas (Džordžas Robertsonas).
Kovo 26 dieną Šiaurės Atlanto Tarybos posėdyje Briuselyje NATO generalinis sekretorius Georgeas Robertsonas (Džordžas Robertsonas), 19-kos Aljanso valstybių ambasadoriai prie NATO ir 7 pakviestųjų į Aljansą šalių užsienio reikalų ministrai pasirašė Lietuvos ir dar šešių Rytų, Vidurio ir Pietų Europos valstybių prisijungimo prie NATO protokolus.
Kovo 28 dieną Kanada pirmoji ratifikavo šiuos protokolus.
Gegužės 8 dieną NATO plėtros protokolus ratifikavo JAV Senatas. Jungtinės Valstijos tapo trečiąja šiuos dokumentus ratifikavusi valstybe.
2004-ųjų vasario 5 dieną minėtus protokolus ratifikavo Prancūzija, kuri ir užbaigė šį procesą Aljanso šalyse.
Kovo 1 dieną Lietuva gavo naujojo NATO generalinio sekretoriaus Jaapo de Hoopo Schefferio (Japo de Hopo Šeferio) laišką, kuriame oficialiai buvo pakviesta prisijungti prie Šiaurės Atlanto sutarties.
Kovo 10 dieną Lietuvos Seimas ratifikavo Šiaurės Atlanto sutartį.
Kovo 11 dieną prezidentas Rolandas Paksas pasirašė sutarties ratifikavimo įstatymą, prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties raštą ir prašymą JAV valstybės sekretoriui deponuoti šį raštą.
Kovo 12 dieną Lietuvoje pirmą kartą viešėjo naujasis NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis (Japas de Hopas Scheferis), kuris vizito metu pareiškė, kad Lietuvos bei dar šešių valstybių narystė NATO padės užtikrinti didesnį saugumą bei prisidės kuriant Europą ne tik be skiriamųjų linijų, bet ir be baimės.
Kovo 17 dieną vienuolika Lietuvos politinių partijų įsipareigojo 2005-2008 metais krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), taip pratęsiant 2001 metais pasirašytą susitarimą.
Balandžio 2 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis turėtų kaip lygiavertis partneris dalyvauti neformaliame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje. Tą pačią dieną prie Aljanso būstinės Briuselyje bus iškeltos naujųjų NATO narių vėliavos.
Kovo 29 ir balandžio 2 dienomis įstojimo į NATO proga Lietuvoje vyks šventiniai renginiai, tarp kurių - koncertai, karinis paradas, Lietuvos ir NATO vėliavų iškėlimas.