„Jau pradedama diskutuoti tokia mintis, kad kai Seimo nariai balsuoja, priima įstatymus, kurie kenkia visuomenės moralei, pavyzdžiui, kaip girtuokliavimas ar kiti klausimai, tai Bažnyčiose kažkur skelbimų lentoje būtų aiškiai skelbiama, kad tokios partijos, tokie Seimo nariai yra už tokią poziciją – kad žmonės per rinkimus žinotų, kas yra kas, kad nebūtų perkama katė maiše“, - pasakojo arkivyskupas.

Jo teigimu, priešingai krikščioniškai moralei balsavusių politikų sąrašai galėtų būti skelbiami visais atvejais, kai Seime būtų balsuojama, ar liberalizuoti alkoholio prekybą, leisti ar drausti abortus, taip pat ar sudaryti sąlygas lytinių ląstelių donorystei bei embrionų šaldymui.

V.Mizaras: Bažnyčia kišasi į valstybės valdymą

Savo ruožtu Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Mizaras teigia, kad viešas politikų pavardžių skelbimas bei faktas, jog Panevėžio vyskupas ragina tikinčiuosius nebalsuoti už konkrečius politikus, mat jie parėmė Katalikų bažnyčiai nepriimtiną įstatymo nuostatą, atskleidžia Bažnyčios kišimąsi į valstybės valdymą.

„Aš manau, kad tai yra tam tikras kišimasis į valstybės valdymą, taip formuojama rinkėjų nuomonė, kai tuo tarpu rinkėjas turėtų pats apsispręsti vertindamas vienus ar kitus politikų sprendimus. Aš asmeniškai vertinu neigiamai, bet kad tai yra įprasta mūsų valstybėje, tai tikrai taip, nes ir prieš Seimo rinkimus, prisimenu, kai vienas iš arkivyskupų buvo pasikvietęs politinių partijų atstovus ir aiškinosi su jais politinio gyvenimo reikalus. Man asmeniškai tokie dalykai nėra suprantami“, - svarstė teisininkas.

DELFI primena, kad savaitgalį Panevėžio vyskupas J. Kauneckas, kalbėdamas per „Marijos radiją“, tikinčiųjų paprašė savivaldos rinkimuose nebalsuoti už tų partijų kandidatus, kurių atstovai Seime ignoravo Lietuvos vyskupų konferencijos prašymą nepriimti pataisų dėl alkoholio akcizo mažinimo ir prekybos laiko pailginimo. Vyskupas tai pat išvardijo partijas, už kurių kandidatus jis siūlo neatiduoti balsų.

Tikintieji turi žinoti, už ką balsuoja?

Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius teigia, kad, jo nuomone, Bažnyčia turi teisę išsakyti savo nuomonę srityse, kurios susijusios su žmonių morale ir bendruoju gėriu.

Sigitas Tamkevičius
„Bažnyčia turi teisę išsakyti savo nuomonę ten, kur Bažnyčia kompetentinga kalbėti. Tai žmonių moralė, bendras žmonių gėris. Tais klausimais Bažnyčia išsakydavo, išsako ir išsakys savo nuomonę. Ji gali kai kam patikti, kai kam nepatikti, bet bendražmogiškas ir krikščioniškas vertybes Bažnyčia gynė ir gins“, - DELFI sakė S. Tamkevičius.

„Vyskupo pasisakyme buvo tvirtai akcentuota ir pasakyta, kad tie (jei neklystu), kurie balsuos už akcizų mažinimą, už tai, kad būtų sudaromos geresnės sąlygos degtinės plitimui, bus viešinami. Manau, mes savo tikintiesiems galime šitą informaciją teikti, nes žmonės turi žinoti, už ką balsuoja, ką jie renka. Visai natūralu. Iki šiol, man atrodo, tai nebuvo daroma, bet kai kuriais klausimais tikiuosi, kad ateityje bus daroma“, - pridūrė arkivyskupas.

Pasak S. Tamkevičiaus, Bažnyčios funkcija yra ugdyti savo žmones, kad jie gyventų pagal savo tikėjimą, dėl šios priežasties gyventojai turi žinoti, kuris politikas balsuoja už blaivybę, kuris to nepaiso.

„Yra tokia Bažnyčios funkcija – ugdyti savo žmones, kad jie gyventų pagal savo tikėjimą, nebūtų tik iš pavadinimo katalikai, krikščionys, bet kad ir krikščioniškai gyventų. Tie žmonės, kurie renka Seimą ar savivaldybes, jie turi pagal savo sąžinę ir rinkti žmones. Niekas taip nesielgia, kad, pavyzdžiui, būdamas sąžiningas rinktų į Seimą vagis. Tai jeigu katalikai yra už gyvybę, tai jie turi rinkti tokius, kurių nuostatos yra už gyvybę. Jeigu katalikų nuostatos yra už blaivybę, tai turi rinkti tokius, kurie prisideda prie tautos blaivinimo, bet ne tautos girdymo“, - aiškino dvasininkas.