Darbdaviams įstatymai liberalėja, o žmonės bijo

Anot A. Burneikienės, šiuo metu iš esmės vyrauja dvi didelės skundų rūšys – dėl darbo santykių ir dėl mažinamų pensijų dirbantiems pensininkams. Pastarųjų tiek daug, kad juos jau tenka grupuoti.

Kaip labiausiai darbo rinkoje neapsaugotas grupes kontrolierė įvardijo jaunas moteris ir vyresnio amžiaus žmones. Nuo pernai metų taip pat labai padaugėjo nėščių moterų skundų. Vos tik darbdavys sužinodavo apie moters nėštumą, prasidėdavo įvairios represijos: kadangi pagal teisės aktus nėščios moters tiesiog atleisti negalima, jos, pavyzdžiui, perkeliamos dirbti į nešildomą patalpą, neišleidžiamos kasmetinių atostogų, ieškoma įvairių nusižengimų. „Tiesiog daroma viskas, kad jos išeitų pačios“, - reziumavo A. Burneikienė.

Anot pašnekovės, krizės metu išryškėjo dar viena problema – bendradarbiai dažniausiai nepalaiko „ujamo“ žmogaus. Mat vyrauja filosofija: manęs nekrutina, todėl aš nieko nemačiau, negirdėjau ir nieko nepasakysiu. Mat įstatymai darbdaviui liberalėja, pastarajam suteikiama galimybė iš darbo atleisti žmogų dėl bet kokių priežasčių, kokias tik jis sugalvoja. Darbo vietų skaičiaus mažėjimas, darbo užmokesčio mažėjimas, netikrumas dėl ateities – visa tai sukuria prielaidas, kad aplinkiniai tampa vis abejingesni.

„Jau ne tie laikai, kad žmogus savo darbo vietoje būtų visiškai negerbiamas ir su juo darbdavys galėtų elgtis kaip tinkamas, tačiau žmonės nebėra tokie drąsūs. Krizė savotiškai demoralizuoja – žmogus nelaikomas prioritetu, o prioritetu tampa finansinės ir ekonominės problemos. Taip pat išryškėjo tendencija, kad žmonės, kurie pasiskundžia dėl kokios nors diskriminacijos, pavyzdžiui, darbo užmokesčio sumažinimo, neišleidimo atostogų, karjeros galimybių apribojimo, seksualinio priekabiavimo, tik dar labiau nukenčia“, - apgailestavo kontrolierė.
Aušrinė Burneikienė

Mat tarnyba, gavusi skundą, kreipiasi paaiškinimo į darbdavį, o šiam jau nesunku nustatyti „kaltininką“. Kolektyvui uždraudžiama bendrauti su šiuo žmogumi, iš jo atimamas kompiuteris, tikrinamas kiekvienas jo žingsnis. Galiausiai padėtis tampa tokia nepakenčiama, kad žmogui nieko kita nelieka, kaip pačiam išeiti iš darbo. Anot A. Burneikienės, buvo atvejų, kai prireikė net psichologų pagalbos.

„Pavyzdžiui, kai kuriose parduotuvėse pardavėjai turi nuolaidų korteles, kurias gali pritaikyti pastoviems klientams. Moteris buvo apkaltinta, kad padarė per daug nuolaidų. Beje, didžioji dauguma skundų pareiškėjų dėl persekiojimo darbe yra moterys. Buvo atėjęs tik vienas vyras, kuris skundėsi, kad viršininkė moteris jį žlugdo psichologiškai – per susirinkimus reikalauja nutilti, nes jis nieko neišmanantis, ir pan. Galiausiai jie su darbdave susitaikė“, - pasakojo pašnekovė.

Anot kontrolierės, krizės laikotarpiu padaugėjo skundų dėl seksualinio priekabiavimo. Tarnyba tiria bent keletą atvejų, kai moteris, pasipriešinusi prie jos seksualiai priekabiavusiam vadovui, susilaukė jo keršto nuolatiniais tikrinimais, kurie darbą įstaigoje pavertė košmaru.

Jaunos moterys ir pagyvenę žmonės „brokuojami“

Diskriminacija dėl amžiaus priimant į darbą, anot Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vadovės, taip pat tampa kasdienybe. Bene sunkiausia įsidarbinti jaunoms moterims, nes darbdaviai bijo užsikrauti sau ant galvos darbuotoją, kuri bet kada gali išeiti motinystės atostogų. Ne ką lengviau ir vyresnio amžiaus žmonėms.

„Kai Vilniaus savivaldybė atleido daug žmonių, tarp kurių buvo ir daug pagyvenusių, esu girdėjusi, kad net tie, kuriems dar nėra 50 metų, 8 mėnesius niekur negali įsidarbinti. Beje, dėl šios problemos skambino į mūsų tarnybą moteris, kuriai dar nėra nė 40-ties. Ji norėjo įsidarbinti prekybos centre, ceche, tačiau jai tiesiai šviesiai paaiškino, kad su vyresniais žmonėmis tik problemos kyla. Jei mažinamas darbuotojų skaičius, taip pat nukenčia būtent vyresni žmonės“, - teigė pašnekovė.

Anot A. Burneikienės, krizė tikrai paveikė visas socialines grupes. Be to, atsirado negera tendencija, kai žmogaus teisių pažeidimų atvejus bandoma pateisinti prisidengiant finansiniais ir ekonominiais sunkumais.

„Turėjome pakankamai įdomų skundą, kai skundėsi neįgalus žmogus, kuris teigė, kad pasikeitus nedarbingumo lygio nustatymo tvarkai, jo sveikata staiga „pasitaisė“, nors medikai konstatavo, kad ji nepakitusi. Jo sveikata iš tiesų nepagerėjo, bet pasikeitė teisės aktas, pagal kurį nustatomas nedarbingumo lygis. Šio teisės akto dėka žmogus tiesiog gauna mažiau pinigų už esą mažesnę negalią“, - pasakojo kontrolierė.

A. Burneikienė linkusi palaikyti ir tarnybą skundais užverčiančius pensininkus, prašančius paaiškinti, kodėl valstybė iš jų atima teisėtą pensijos dalį. „Gal žmogus, planuodamas savo pajamas, pasiėmė paskolą, kurios dabar neišgali atiduoti, nes jam sumažėjo ir atlyginimas, ir pensija. Taigi jis nukentėjo du kartus. Tas pats ir su vaiko priežiūros atostogose esančiomis moterimis, kurios tik būdamos nėščios, sužinojo, kad išmoka bus mažesnė nei planavo“, - svarstė pašnekovė.

Tiesa, pagal skundų skaičių ir pobūdį Europos Sąjungoje, anot kontrolierės, mes neišsiskiriame – esame pačiame viduryje. Taigi situacija kaip ir nėra labai bloga. Kita vertus, esame labai vangūs, lyginant su kitų šalių piliečiais, savo pasipiktinimą reiškusiais didžiausiais streikais ir mitingais. Net kaimyninėje Latvijoje dėl pensijų iš tiesų mažinimo kilo kur kas didesnis triukšmas nei Lietuvoje.