Iš viso Kauno rajone gyvena apie 91 tūkst. žmonių. Atliekant studiją, apklausta per 600 gyventojų.
Pavyzdžiui, 3 procentai apklaustųjų teigė, kad gyvena be elektros.
„Pagal šiuos procentus išeitų, kad Kauno rajone be elektros kažkaip verčiasi kone 3 tūkstančiai žmonių. Ar gali taip būti?“, - DELFI paklausė tyrimo autorių LŽŪU docento Romualdo Povilaičio ir lektorės Astos Steikūnienės.
„Jei tuos tris procentus pritaikysime visiems rajono gyventojams, situacija atrodys labai jau drastiška. Kažin ar ji būtų moksliškai tiksli, tačiau toks pateikimas galimas“, - svarstė A.Steikūnienė. Ji pripažino, kad tyrimo tikslas - atskleisti gyvenimo kokybės lygį būtent visame Kauno rajone.
R.Povilaičio pastebėjimu, gyvenimas be elektros nėra kažkokia neįtikėtina anomalija.
„Šalia mūsų buvo medinis namas, kuriame žmones dvejus metus gyveno be elektros. Dabar to namo nėra – sudegė“, - sakė Noreikiškėse butą turintis mokslininkas.
2 procentai apklaustųjų (tai atitiktų maždaug 1,5 tūkst. Kauno rajono gyventojų) teigė turintys tokias menkas pajamas, kad tenka nuolat badauti. Prieš dešimt metų atiekant anologišką tyrimą, apie nuolatinį badavimą kalbėjo 5 proc. apklaustųjų.
12 proc. respondentų (tai atitiktų maždaug 10 tūkst. Kauno rajono gyventojų) sakė gyvenantys žemiau skurdo ribos ir pajėgia tik šiaip taip išsimaitinti (1999 metais taip tvirtino 15 proc. apklaustųjų).
Apklausos duomenys atskleidė gana paradoksalią situaciją: mažiausiai pinigų alkoholiui išleidžia turintys didžiausias pajamas, o didžiausią dalį pajamų alkoholiui skiria tie, kurių pajamos pačios mažiausios.
„Žmomės, turintys labai mažas pajamas, jaučiasi silpni ir netiki, kad sugebės pakeisti savo būvį iš esmės. Psichologiškai suprantama, kad nematydamas perspektyvos žmogus ieško paguodos alkoholyje ir dar labiau smunką į patį žemiausią skurdo sluoksnį“, - komentavo R.Povilaitis.
Domintis buities sąlygomis, išsiaiškinta, jog dušą ir vonią turi 85 proc. apklaustųjų, lauko tualetu naudojasi 13,3 proc. (1999 metais – 36 proc.).
Bandant atskleisti Kauno rajono gyventojų gyvenimo stilių, buvo tyrinėti ir žmonių kultūriniai poreikiai. Nustatyta, kad dažniausiai kultūros renginius lanko verslininkai ir tarnautojai, rečiausiai – ūkininkai ir pensininkai.
Laikraščius ir žurnalus skaito apie 93 proc. apklaustųjų. Labiausiai skaitantieji domisi medicinos ir sveikatos temomis, sportu, politika ir kriminalais. Periodinę spaudą prenumeruoja 45 proc. apklaustųjų, prieš dešimtmetį prenumeravo 55 proc.
Tyrėjai domėjosi, ar Kauno rajono gyventojai dažnai duoda pinigų gydytojams. Paaiškėjo, kad taip elgiasi 44 proc. apklaustųjų, tokiu būdu tikėdamiesi gauti geresnes paslaugas. 1999 metais pinigų gydytojams duodavo 42 proc. Dažniausiai taip elgiasi Kauno rajone gyvenantys verslininkai ir žmonės su aukštuoju išsilavinimu.
R.Povilaičio teigimu, tyrimas atskleidė didėjančią Kauno rajono gyventojų diferenciaciją, kuri pasireiškia ne tik dėl turtinės padėties.
„Nerimą kelia tai, kad virš 60 metų turinti gyventojų grupė yra pasyvi ir socialiai atribota. Tai neigiamai veikia jų fizinę ir dvasinę sveikatą, be to, nepanaudojamas šios grupės žmonių pakankamai didelis intelektinis potencialas“, - nuogąstavo mokslininkas.
Kauno rajono Visuomenės sveikatos biuro ir Kauno bendruomenės sveikatos tarybos surengtoje konferencijoje dalyvavęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas tyrimo rezultatuose buvo linkęs išvelgti optimizmą galinčias kelti tendencijas.
„Tikrai turime labai daug skaudulių. Tačiau jų mažėja. Tai rodo gerėjantys gerbūvio rodikliai. O svarbiausia galbūt yra tai, kad Kauno rajono gyventojų skaičius nuolat didėja. Tai reiškia, kad Kauno rajone gyventi galima“, - sakė meras.