Ankstesnį projektą Seimas atmetė net nepradėjęs svarstyti.

Matininkų asociacija ilgalaikę matininkų asmeninę atsakomybę reglamentuojančio įstatymo sako reikalaujanti nuo 1998 m. Tačiau nė viena politinė partija nesiryžo tokio priimti.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovo teigimu, įstatymo priėmimas vilkinamas, nes kertasi dalies matininkų bei dalies parlamentarų interesai.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas teigia: "Aš manau, kad jie (Seimo nariai) galbūt nėra patys suinteresuoti, bet jie turi kolegų, bičiulių, kurie sakė nepriimkit to įstatymo jokiu būdu, jis blogas ir taip toliau, taip toliau".

Anot matininkų asociacijos vadovo, įstatymas sureguliuotų matininkų paslaugų kokybę, viešai prisiekti turintys specialistai brangintų savo prestižą. Be to, jie būtų draudžiami civilinės atsakomybės draudimu, iš kurio būtų galima atlyginti padarytą žalą, o žmoghus dėl tokios galėtų skųstis. Dabar esą matininkų niekas nekontroliuota.

Ypač daug problemų dėl jų veiklos, anot asociacijos vadovo, kyla grąžinant žemę. Štai tarkim Alovės seniūnijoje jos dar nesusigrąžinę maždaug pusė gyventojų.

"Aš jos nedaug turiu, biednai gyvenau pas tėvus ir bijau, bijau šitų matininkų, ba gal jie viską sutvarkė, jei šiandien neatidavė per kelis metus tos žemės, trūksta žodžių", - sako Alytaus rajono gyventoja Ona Kaškonienė.

"Dešimt metų jau kaip tėvukas pamiris ir diena po dienos stumia ir niekaip nesutvarko tų popierių", - teigia kita Alytaus rajono gyventoja Ona Butkevičienė.

Alytaus rajono gyventojas Juozas Matulevičius sako: "Šitą matininką labai sunku sugaut. Per savaitę vieną kartą atvažiuoja, arba visai neatvažiuoja. O kai sutinki, motyvuoja - jūsų eilė neatėjo".

"Per 13 metų įvairiausių atvejų yra buvę. Kai kuriose apskrityse matininkai net buvo susigalvioję atskirtas metodikas kaip nesugrąžinti žemę. Tai, man atrodo, kad toks statuso nebuvimas kaip ir leidžia sudaro tokias galimybes jiems išsigalvoti, ko neturėtų būti išsigalvota", - teigia Žemės savininkų sąjungos viceprezidentas Vidas Juodsnukis.

Matininkų asociacijos vadovas sutinka, kad skubant vykdyti žemės reformą, buvo įdarbinta nemažai nekvalifikuotų matininkų. Jis sako, kad nekilnojamojo turto sferoje padarytos klaidos dažnai išryškėja po kelių ar keliolikos metų, tarkim, kai žmogus nori perleisti ar parduoti turimą turtą, ir prognozuoja, jog ir toliau nesant Matininkų įstatymo, daugės teisminių ginčų.

Matininkų asociacijos prezidentas Vaidotas Sankalas teigia: "Aš manau, kad ypatingai pradės lysti visos problemos, jeigu bus priimtas politinis sprendimas apmokestinti nekilnojamąjį turtą, tame skaičiuoje ir žemę pagal rinkos vertę. Tada aišku, žmonės labai domėsis, kiek iš tikrųjų jie turi tos žemės, daugiau ar mažiau, ir už ką iš tikrųjų turi mokėt".

Šiuo metu matininkų veikla užsiima apie 2000 žmonių.

Šaltinis
Lietuvos televizijos Naujienų tarnyba
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją