Praėjusią savaitę S.Šedbaras pareiškė, kad žada pasikviesti generalinį prokurorą bei Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių, kitus ikiteisminių institucijų vadovus ir aptarti politikams ir valdininkams taikomas kardomąsias priemones.
„Ar tikrai būtina, pavyzdžiui, merą ar vicemerą laikyti sulaikytą, demonstratyviai teismo salėje laikyti su antrankiais. Čia yra tokie niuansai, bet ar visada jie duoda garbės pačiam veiklos būdui? Kad tai daro, labai šaunu, bet nereikia iš to daryti spektaklio“, - sakė S.Šedbaras LNK žinioms.
Jis sako apie tai kalbėjęs su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku konservatoriumi Arvydu Anušausku, tačiau šis šalinasi kolegos iniciatyvos.
„Man vienodai rodo, kaip prieš kameras atrodo nusikaltimus padarę, korupcija įtariami politikai. Mano galva, tegul jie būna su antrankiais. Jei vėliau byla pakryps jiems naudinga linkme, bent jau turės gražių nuotraukų. Tai tam tikras moralinis spaudimas kyšininkams, - DELFI sakė A.Anušauskas, pabrėžęs, kad nepritaria asmeninei S.Šedbaro idėjai. - Kolegai pasirodė kai kurios priemonės neadekvačios, o man atrodo kitaip – kai kuriuos žmones tai gali sulaikyti nuo įsivėlimo į tokius nusikaltimus.“
S.Šedbaro siūlymą pasmerkė ir opozicijos atstovas „tvarkietis“ Andrius Mazuronis. „Traktuoti, kad finansiniai nusikaltėliai nėra tokie pavojingi, kaip smurtiniai, yra mažų mažiausiai neatsakinga. Negalima nepaisyti tokių svarbių detalių, kaip dokumentų ar įrodymų paslėpimas, kas būtų visiškai įmanoma palikus įtariamąjį laisvėje. Juo labiau, kad dėl tokių nusikaltimų nukenčia ne vienas ar du asmenys, o mes visi. Todėl aš laikausi kategoriškos nuomonės, kad visi turi būti baudžiami vienodai. Jei nenori, kad būtų uždėti antrankiai, nedaryk nusikaltimo", - išplatintame pranešime teigė parlamentaras A. Mazuronis.
Tarptautinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas atkreipia dėmesį, kad ydinga mintis taikyti kitokias priemones politikams: "Politikui, kaip ir kiekvienam piliečiui, turi būti taikomos tos pačios procedūros. Politikai, aukšto rango tarnautojai yra lyderiai, todėl tautos dėmesys jų suėmimams, ikiteisminio tyrimo byloms yra ypatingas, nes tai rezonansinės bylos. Jos parodo, kaip veikia mūsų institucijos ir nuosprendžiai dėl jų turi rezonansinį poveikį."
Pasak jo, Lietuvoje yra kiek kitokia problema - dažnai tokios bylos, sėmimai sukelia nepamatuotus lūkesčius: "Galų gale dažnai žmonės nesupranta bylos baigties, nes mato, kad tas politikas, kuris buvo įtarinėjamas, vedamas su antrankiais, laimingai sau toliau gyvena, dalyvauja politikoje."
Buvęs TILS vadovas, komunikacijų specialistas Rytis Juozapavičius irgi mano, kad kaip atgrasanti priemonė veikiantis viešas suėmimas taip pat turėtų duoti realių rezultatų - bylos būtų tiriamos efektyviai ir baigtųsi apkaltinamuoju nuosprendžiu.
„Jei politikas pabuvo su antrankiais, o po kurio laiko jis vėl be jų, kaip kad buvo su Viktoru Uspaskichu, tada kyla klausimas, kokia tų antrankių prasmė. Jei žmogus viešai suimamas, visuomenei būtų svarbu matyti apkaltinamąjį nuosprendį“, - DELFI sakė jis.