Aštuonių žmonių griaučiai ir pavieniai kitų nukankintųjų kaulai, užuot atgulę į kapvietę, tebedūla Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institute.
„Istorinis atminimas pamintas – ketvirti metai neišgalima surasti 3000 litų palaidoti pokario aukų. Jau tris raštus Vyriausybei esu parašęs ir – nieko“, – abejingumu istorijai valdžią kaltina Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių lyderis Raimondas Pankevičius.
Pastarąjį kartą politiniai kaliniai ir tremtiniai apie sovietų išniekintus, tačiau ir nepriklausomybės metais ramybės neturinčius nukankintųjų palaikus Vyriausybei priminė vasarą, valdžios atstovams lankantis Panevėžyje.
Vyriausybės prašyta nors 12 tūkst. litų palaikams palaidoti ir prieš keletą metų pradėtiems kasinėjimams baigti. Istorikai spėja, kad A.Smetonos g. ir Vasario 16-osios g. sankirtoje prieš trejetą metų atkasta tik dalis sovietų represinių struktūrų nužudytųjų palaikų.
Valstybės biudžete vos per dešimt tūkstančių litų mirusiesiems neatsirado. Pasak finansų ministrės Ingridos Šimonytės, dėl ribotų Vyriausybės rezervo išteklių nėra galimybės skirti lėšų tyrimams užbaigti. Ministrės nuomone, tuo pasirūpinti privalo Savivaldybė.
Laidotų po metų
Panevėžiečių palaikai Vilniuje, Teismo medicinos institute, gulės veikiausiai dar bent metus. Pasak miesto Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjos Loretos Paškevičienės, lėšų jiems palaidoti ir kasinėjimams užbaigti atsirastų nebent kitąmet.
Jos tikinimu, Savivaldybės finansininkai žadėjo pinigų paieškoti dar šį rudenį peržiūrėjus miesto iždą. Tačiau, paveldosaugininkės teigimu, net ir atsiradus lėšų archeologai dėl oro sąlygų po spalio 15-osios palaikų nebekasinės.
„Planai sutvarkyti, kas neužbaigta: pratęsti kasinėjimus, palaidoti palaikus, atidėti pavasariui“, – tvirtino L.Paškevičienė.
Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio vadovas Arūnas Umbrasas įsitikinęs, kad politinių kalinių ir tremtinių keliamos pretenzijos – visiškai pagrįstos.
„Okupacinių aukų likimas turėtų būti svarbus visai visuomenei. Neagituoju ieškoti ir laidoti XIV amžiuje kryžiuočių nužudytų lietuvių palaikų, bet pokaris – artimiausia mūsų tautos istorinė praeitis, ir netikėtai atskleistų faktų tyrimas turi būti užbaigtas“, – „Sekundei“ teigė A.Umbrasas.
Aukas vertė į krūvą
Ties A.Smetonos ir Vasario 16-osios g. sankirta dar 2006-ųjų spalį statybininkų atkasto makabriško radinio mįslė iki šiol neatskleista. Atsakymo, kokią paslaptį slepia maždaug 35 kvadratinių metrų plote atkasti aštuonių žmonių griaučiai ir daug pavienių kaulų, neturi nei teisėsaugininkai, nei istorikai.
Teismo medicinos instituto kriminalistikos laboratorijoje iš rastų kaulų identifikuoti krūvomis sumestų maždaug 18-os žmonių palaikai.
Pusė amžiaus po žeme, vos 30 cm – 1,4 m gylyje, išgulėjo šešių 20–40 metų vyrų, keturių 35–40 metų moterų ir vaikų palaikai, jauniausiai aukai – 1,5–2 metukai.
Pasak A.Umbraso, toje pačioje vietoje buvo rasta ir daugiau palaikų, tačiau jie vėl buvo užberti žemėmis. Kiek dar nužudytų žmonių buvo šaltakraujiškai pakasta pačiame miesto centre, paaiškėtų, jei suradus pinigų archeologiniai kasinėjimai būtų atnaujinti.
Pakalikai slėpė nusikaltimus
A.Umbraso teigimu, archeologinių kasinėjimų metu rastų šovinių tūtelių ženklinimas rodo, kad šoviniai pagaminti 1936-aisiais. Kadangi tokius naudojo ir Lietuvos kariuomenė, paveldosaugininkas spėja, kad tarp nužudytųjų yra sovietų valdžios persekiotų Lietuvos partizanų palaikų. A.Umbraso prielaidą sustiprina, kad rasti šoviniai nebuvo panaudoti.
„Visiškai tikėtina, kad čia buvo su visa amunicija numesti nužudyti partizanai. Liudininkų teigia, kad iš tiesų į NKVD pastatą A.Smetonos g. suveždavo ir partizanus, ir tremiamus žmones. Bet kol tyrimai nėra baigti, negalima daryti galutinių išvadų, kokie žmonės ir kodėl pakasti šioje vietoje“, – teigė paveldosaugininkas.
Jo tvirtinimu, iš to meto liudininkų pasakojimų galima daryti prielaidą, kad pievelėje šalia dabartinės rajono Savivaldybės pokariu sovietų valdžios pakalikai slėpė savo brutalių nusikaltimų pėdsakus.
„Tardomi žmonės buvo žudomi be jokių sankcijų. Tačiau okupacinė valdžia irgi turėjo nustačiusi tam tikrą tvarką, tie patys NKVD darbuotojai rašydavo ataskaitas apie savo darbą. Matyt, puikiai suvokė padarę nusikaltimą, bandydavo jį paslėpti, kad nepamatytų netgi jų pačių klano žmonės, todėl kūnus pakasdavo vietoje. Aplinkybė, kad visi palaikai rasti pastato teritorijoje, rodo, kad veikiausiai taip buvo slepiami nusikaltimo pėdsakai – betardant nukankinti žmonės“, – prielaidą daro A.Umbrasas.
Paveldosaugininko nuomone, tarp nužudytųjų rasti vaikų palaikai liudija, kad buvo areštuotos ištisos šeimos.
Nepalaidoti sovietinio teroro aukų palaikai – ne išimtis. A.Umbrasas teigia nerandantis pateisinimo miesto Savivaldybei dėl prieš porą metų statybvietėje Senamiesčio g. atkastų, tačiau taip ir neperlaidotų protėvių kaulų.
Savivaldybė ir Kultūros paveldo departamentas iki šiol teismuose tebesiaiškina, kas privalėtų pasirūpinti senojoje miesto dalyje atkastomis kelis šimtmečius skaičiuojančiomis kapinėmis.
Nusikaltimas neištirtas
Manoma, kad žemių sluoksnis ilgą laiką slėpė A.Smetonos g. 30-ajame name pokariu veikusių represinių struktūrų aukas.
Jų asmenybės liko nenustatytos – Panevėžio apygardos prokuratūra ikiteisminį tyrimą nutraukė motyvavusi, kad nėra akivaizdžių smurtinės mirties požymių. Tokia pareigūnų išvada paveldosaugininkams iki šiol atrodo keista.
„Įprasta, kad smurtinė mirtis konstatuojama radus akivaizdžias kulkų žymes. Bet žmogui nužudyti yra daug įvairiausių būdų, net tik nušauti. Niekas netyrė ant palaikų rastų pabarstytų cheminių medžiagų, turėjusių suardyti kūnus, neatlikta ir aptiktų šovinių balistinė ekspertizė“, – pažymi A.Umbrasas.
Prokurorai taip pat nematė prasmės skirti palaikų DNR ekspertizę, nors to prašė pokariu A.Smetonos g. 30-ajame name veikusiame NKVD skyriuje per tardymą, kaip teigia liudininkai, nužudyto Panevėžio rajono gyventojo sesuo. Brolio palaikų ieškanti moteris netgi buvo pasiryžusi pati sumokėti už tyrimą.
DNR ekspertizė neskirta motyvuojant, kad pagal moteriškąją liniją nustatyti giminystę tikimybė itin maža.
Nors paveldosaugininkai patys išsiaiškino bent dviejų NKVD pastate tardytų asmenų pavardes, tačiau teisėsaugininkai jų kaip liudininkų neapklausė. Esą byloje vis tiek per mažai duomenų, kad būtų įrodyta nusikalstama veika.