Kaip ELTA sužinojo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, Sveikatos apsaugos ministerija dar nėra pristačiusi nė vieno kandidato tokiai pensijai gauti. Donorui galėtų būti paskirta arba pirmojo laipsnio (552 litai), arba antrojo laipsnio (276 litai) pensija.
"Mes tokių kandidatų neturime", - tikino Vilniaus kraujo centro vadovas Vytautas Šaduikis. Anot jo, dažniausiai gyventojai neatlygintai duoda kraujo impulsyviai, o kad žmogus subręstų tokiai misijai, reikalinga nuolatinė informavimo programa.
"Kol kas neatlygintina donorystė mums yra nuostolinga", - pripažįsta Kraujo centro vadovas. - Tam reikia susitarti ne su vienu, o nors su keliais žmonėmis, kurie sutinka duoti kraujo, suderinti vietą ir parinkti patogų laiką. Tai kainuoja, o šių sąnaudų dengti nėra numatyta".
"Tokių kandidatų dar negali būti, kadangi atskaitos tašku, nuo kurios skaičiuojama nemokamos donorystės veikla, laikomi 1996 metai, o neatlygintina donorystė apibrėžiama kaip donorystė, už kurią neatlyginama nei pinigais, nei laisvomis dienomis. Tačiau gali būti, jog iki 2006 metų kandidatų į Garbės donorus jau turėsime", - viliasi Šiaulių kraujo centro vadovė Neringa Mikalauskienė.
Europos Sąjungos valstybės įvairiai skatina neatlygintiną kraujo donorystę - nuo apdovanojimų, privilegijų, garbės raštų ar ženklelių iki piniginio atlygio.
Statistika rodo, jog mūsų šalyje pamažu populiarėja neatlygintina kraujo donorystė. 2002 metais donorai kraujo davė 81,7 tūkst. kartų. Iš jų mokamai - 73,8 tūkst., nemokamai - 4,5 tūkst. kartų. Tuo tarpu 2001 m. be atlygio donorai kraują davė 2,8 tūkst. kartų.
Donorų kraujo komponentų ir iš jų pagamintų preparatų reikia ligoniams po sunkių chirurginių operacijų, gimdyvėms, apdegusiems, sužeistiems bei įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms. Vienintelis kraujo šaltinis - kiti sveiki žmonės.
Beje, vyrai kraujo gali duoti ne dažniau nei 5, moterys - 4 kartus per metus.