Europa karinių veiksmų pabaigą Senajame žemyne pamini gegužės 8 d., o Rusija – gegužės 9 d. Dauguma Lietuvos politikų ir istorikų laikosi požiūrio, kad karinių veiksmų pabaiga Europoje mūsų šaliai reiškė antrąją Sovietų Sąjungos okupaciją.
„Tai, be jokios abejonės, ne valstybinė šventė, tai karo pabaiga. Ir šiuo atžvilgiu mes niekada nedrausdavome paminėti, nors, kaip žinia, karas baigėsi gegužės 8 d., jeigu kalbėtume tiksliai. Tačiau Klaipėdoje mes sudarome sąlygas tiems žmonėms, kurie dalyvavo kare, veteranams paminėti šią dieną. Anksčiau jokių problemų mums nekildavo. Pagaliau, tai nemaža dalis Klaipėdos miesto gyventojų, mūsų visuomenės dalis ir visiškai ignoruoti būtų nekorektiška“, - DELFI sakė Klaipėdos meras, liberalcentristas Rimantas Taraškevičius.
Prašė galimybės ugnį už „Gazprom“ pinigus kūrenti nuolat
Kaip DELFI jau rašė, Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių Antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacija Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių savivaldybėms pateikė prašymą kare žuvusiems kariams Amžinąją ugnį kūrenti nuolatos. Vilniuje ugnis turėjo rusenti Antakalnio kapinėse, Kaune – Aukštuosiuose Šančiuose, Klaipėdoje – karių kapinėse Skulptūrų parke, Šiauliuose – aikštėje prie šv. Petro ir Povilo bažnyčios.
Kaunas ir Klaipėda tokį leidimą buvo davę, Vilniuje atsakymas taip pat buvo teigiamas, tik su tam tikromis sąlygomis – reikalauta užtikrinti švarą ir tvarką. Šiauliuose nutarta, kad ugnis gali rusenti švenčių ar istorinių sukakčių metu, tačiau ne nuolatos.
Amžinąją ugnį kūrenti prašiusi organizacija žadėjo visas sąnaudas padengti rėmėjo lėšomis. Kaip DELFI tuomet aiškino veteranų organizacijos pirmininkas Julius Deksnys, specialius aukurus sumontuoti arba restauruoti turėjo „Lietuvos dujos“, o visos išlaidos turėjo tekti Rusijos dujų gigantei „Gazprom“.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) patriarchas Vytautas Landsbergis tokį sprendimą įvertino kaip priklausomybės ženklą bei pasipiktino, kad Vilniuje ugnis nežinomam partizanui nerusena, o sovietų kariui – leidimas duotas.
Vilniaus ir Kauno merai priklauso konservatorių-krikdemų partijai.
Kaunas atšaukė leidimą
TS-LKD kilus pasipiktinimui, Kaunas leidimą nuolat deginti Amžintąją ugnį atšaukė. Kaip DELFI sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas, sprendimas buvo atšauktas, motyvuojant tuo, kad ugnis nežinomam kariui dega Karo muziejaus sodelyje.
Tačiau, pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo Aloyzo Pakalniškio, uždegti ugnį Gegužės 9-ąją veteranams nedraudžiama.
„Mes šitų dalykų jiems neuždraudėme, tik parašėme, kad, mūsų nuomone netikslinga Aukštuosiuose Šančiuose nuolat deginti ugnį, o gegužės 9 d., kiek žinau, jie susirenka kiekvienais metais paminėti“, - DELFI teigė A. Pakalniškis.
Vilniuje minint 65-ąsias britų, amerikiečių, prancūzų bei sovietų pergalės prieš nacių Vokietiją metines Amžinoji ugnis galės rusenti gegužės 1-9 dienomis.
„Buvo nuspręsta leisti Vilniaus kariniam istoriniam susivienijimui „Pamiršti kariai“ uždegti Amžinąją ugnį Vilniaus miesto Antakalnio karių kapinėse š. m. gegužės 1-9 dienomis. Išlaidos už techninę priežiūrą, objekto apsaugą ir atsiskaitymai bus vykdomi įmonės „Lietuvos dujos“ lėšomis“, - teigiama Vilniaus miesto savivaldybės atsakyme DELFI.
Anksčiau leidimas deginti ugnį sovietų kariams taip pat buvo duotas ribotam laikui, jį žadėta pratęsti, jeigu aplink bus švaru ir tvarkinga.
Klaipėdos meras nenori ignoruoti veteranų
Klaipėda, pasak uostamiesčio savivaldybės administracijos direktoriaus Aloyzo Každailevičiaus, leidimą rėmėjo lėšomis kūrenti Amžinąją ugnį davė neribotam laikui. „Jeigu jie dujų turi, tai gali visam laikui kūrenti“, - sakė administracijos direktorius, kurio teigimu aukuras ugniai mieste yra įrengtas, esą tik reikia, kad kas nors finansuotų dujas.
Uostamiesčio meras R. Taraškevičius taip pat patvirtino, jog leidimas kūrenti ugnį išduotas neribotam laikui, tačiau sakė niekada neregėjęs, kad ugnis būtų išties rusenusi. Meras sako nematąs jokių problemų, kad karo veteranai nori paminėti Gegužės 9-ąją, nors pats teigia manąs, jog kariniai veiksmai Europoje baigėsi diena anksčiau.
„Tai, be jokios abejonės, ne valstybinė šventė, tai karo pabaiga ir šiuo atžvilgiu mes niekada nedrausdavome rinktis, nors, kaip žinia, karas baigėsi gegužės 8 d., jeigu kalbėtume tiksliai“, - sakė meras.
Pasak jo, žmonės, norintys pagerbti SSRS pusėje kovojusius ir žuvusius karius, taip pat yra visuomenės nariai, todėl jų ignoruoti nederėtų.
„Pagaliau, tai nemaža dalis Klaipėdos miesto gyventojų, mūsų visuomenės dalis ir visiškai ignoruoti būtų nekorektiška. Mes su tais žmonėmis normaliai kontaktuojame ir kalbamės“, - svarstė R. Taraškevičius.
Šiauliuose ugnį kurti teoriškai galima, bet praktiškai neišeina
Saulės mieste kūrenti Amžinąją ugnį per įvairias sukaktis ar šventes leidžiama, tačiau šįmet minint 65-ąsias karinių veiksmų baigties metines to padaryti tikriausiai nepavyks, nes miesto aikštės rekonstrukcija nebuvo suderinta su paveldosaugininkais, tad darbai šiuo metu yra įstrigę.
„Tokios tradicijos būdavo, kad per šventes ugnis uždegama, tai mes tą patį ir dabar leidome. Kiek žinau, „Gazprom“ buvo skyręs pinigų ir tos vietos turėjo būti sutvarkytos, pakeistas dujotakis, bet išėjo taip, kad projektų nesuderinę su paminklosauga Šiaulių centre išardė karių kapinių pagrindą. Todėl darbai dabar yra sustoję ir, aš bijau, kad gegužės 9 d. iš viso niekas nedegs, nes niekas nesutvarkyta“, - pasakojo miesto meras, liberalcentristas Genadijus Mikšys.
Klausiamas, ar nemano, kad pagarba okupacinės kariuomenės kariams gali būti nederama, G. Mikšys sakė tokių problemų nekeliąs. Politiko manymu, karą sukelia valstybių lyderių apsisprendimas tikslų siekti karinėmis priemonėmis, o paprasti žmonės ir kariai esą už tai nėra atsakingi.
„Mes tokių problemų nekeliame, tikrai nekėlėme problemų ir kiekvienais metais ateinam, padedam vainiką prie tų kapų. Juk tie žuvę žmonės nebuvo Antrojo pasaulinio karo įžiebėjai, karas buvo tarp valstybių, o jame dalyvavo žmonės: vieni žuvo, kiti liko gyvi... Tai pagarba žmonėms. Man atrodo, kad čia nereiktų žiūrėti, ar čia okupantas, ar ne okupantas“, - svarstė G. Mikšys.