• CŽV kalėjimų paieška vertinta kaip „tvarkymasis“
  • Kliuvo už bandymus komunizmą prilyginti nacizmui
  • „Kietakaktį“ V.Ušacką pliekė Italijos spauda
  • D. Grybauskaitė: nuo nominalios prezidentės iki įtakingiausio žmogaus
  • Ekonomikoje pesimizmą keitė viltis
  • A. Šemetai negailėta kritikos
  • Premjero patarėjas džiaugiasi, kad Lietuva rodoma pavyzdžiu

    Kaip matyti iš Užsienio reikalų ministerijos Informacijos stebėjimo ir analizės skyriaus parengtos apžvalgos, pasaulio žiniasklaida skyrė nemažai dėmesio Ignalinos AE veiklos sustabdymui.

    Štai, pasak JAV dienraščių „The Washington Post“ ir „Los Angeles Times“, Lietuva, paklusdama ES reikalavimams sustabdyti to paties tipo reaktoriaus, kuris sprogo 1986 m. Černobylyje, veiklą, atsidūrė ant energetinės priklausomybės slenksčio. Pasak JAV žiniasklaidos, Lietuva stengėsi išsiderėti pratęsti Ignalinos AE veiklą dvejus ar net trejus metus, tačiau ES štabas buvo neperkalbamas.

    Dienraštis „Financial Times“ publikavo straipsnį „Lietuva baiminasi nesaugumo po reaktoriaus išjungimo“. „Turbūt sunku įsivaizduoti labiau nepalankų reaktoriaus išjungimo laiką šaliai, išgyvenančiai giliausią recesiją nuo Sovietų Sąjungos suirimo.

    Ironiška, bet gali tekti atsigręžti veidu į Rusiją, siekiant užpildyti energetinių šalies poreikių spragas. Dabar Baltijos šalys energetine prasme virto negyvenama sala ES kontūruose“, - skelbta įtakingame dienraštyje.

    Apie Lietuvą, pakeitusią savo energetinį likimą, pranešė ir Rusijos naujienų agentūra „Regnum“ ir km.ru. Pasak jų, uždariusi elektrinę Lietuva tapo pirmąja šalimi pasaulyje, savo noru visiškai atsisakiusia atominės energetikos. Savo straipsnį „Regnum“ pavadino „Lietuva įgijo „energetinę nepriklausomybę“ nuo sveiko proto“.

    CŽV kalėjimų paieška vertinta kaip „tvarkymasis“

    Šveicarijos „Neue Zürcher Zeitung“ išspausdino trumpą pranešimą apie tai, kad Lietuvos parlamentinė tyrimo komisija paskelbė savo tyrimo išvadas dėl netoli Vilniaus įrengtų ir veikusių CŽV kalėjimų, kuriuose JAV slaptosios tarnybos apklausdavo įtariamuosius terorizmu. Išvadose teigiama, kad apie laisvės atėmimo vietų netoli Vilniaus kūrimą buvo žinoma tik Lietuvos Valstybės saugumo departamentui, kuris tiesiogiai bendradarbiavo su amerikiečių žvalgyba, jokios informacijos nepateikdamas tuometiniam šalies vadovui.

    Kanados portalas globalresearch.ca publikavo straipsnį, kuriame rašoma apie Lietuvos parlamento komisijos tyrimus, nustačiusius, kad Lietuvoje dviejose vietose egzistavo CŽV stovyklos įtariamiesiems dėl teroristinės veiklos. „Paskelbtos išvados rodo, kad Lietuva yra pirmoji Europos valstybė, kurioje buvo konstatuotas tokio pobūdžio „bendradarbiavimas“ su CŽV“, - teigta publikacijoje.

    Vokietijos „Die Zeit“ vasario pabaigoje publikavo straipsnį „Lietuva tvarkosi“. Straipsnyje Lietuva giriama už sąžiningumą. Priešingai nei Rumunija ar Lenkija, Lietuva, anot straipsnio autoriaus, skaidriai ir viešai sprendė CŽV kalėjimo egzistavimo šalyje problematiką. Pasak „Die Zeit“, aišku, ES valstybei nebuvo lengva išsiaiškinti šią situaciją su amerikiečiais.

    „Dėl karo ir teroro, patirto nuo 1940 m. šalį valdant Stalinui, vėliau ją užėmus vokiečiams ir Sovietų Sąjungai, Lietuva prarado trečdalį savo piliečių. Su šia trauma dauguma lietuvių žvelgia į Vašingtoną kaip į savo laisvės garantą. Todėl dar labiau gerbtina drąsa ir demokratijos dvasia skambanti premjero A. Kubiliaus žodžiuose: „JAV yra mūsų svarbiausias partneris, tačiau tai nepateisina sovietinių metodų naudojimo“, - rašė laikraštis.

    Kliuvo už bandymus komunizmą prilyginti nacizmui

    Neliko nepaliesta ir genocido problematika. Štai portalas „Algemeiner“ paskelbė straipsnį, taip pat publikuotą „The Guardian“. Jame piktinamasi Rytų europiečių bandymais perrašyti istoriją suplakant nacistinio ir sovietinio genocido sąvokas. Autorius priešinasi Rytų bloko daromam spaudimui visoms ES šalims vienodai traktuoti nacizmo ir komunizmo nusikaltimus, primenama, kad Baltijos šalyse buvo sunaikinta net 90 proc. žydų populiacijos (daugiausia iš visų ES šalių). Kaip rašoma publikacijoje, naikinimo noriai ėmėsi vietiniai entuziastai, žydų pogromai Lietuvoje ir Latvijoje įsisiautėjo dar gerokai prieš nacistų invaziją.

    „The Jerusalem Post“ publikavo straipsnį „Remembering the Holocaust accurately“, kuriame keliamas nacizmo ir stalinizmo nusikaltimų sulyginimo klausimas. Tokius mėginimus straipsnio autorius vadina nacistinio žydų holokausto marginalizavimu ir spekuliacija istoriniais II pasaulinio karo faktais. Autorius sutinka su tuo, kad stalinizmo aukos buvo išties reikšmingos, tačiau lyginti jas su nacizmo holokaustu žydų atžvilgiu nėra teisinga, nes komunizmas neturėjo vienos kurios nacijos visiško sunaikinimo tikslų, jis tik eliminavo nepaklususius naujojo režimo ideologijai.

    Rusijos naujienų ir analitikos tinklalapis pravda.ru pateikė straipsnį, kuriame svarstoma, ar tarptautinės teisės požiūriu yra teisinga Seimo priimta rezoliucija, reikalaujanti, kad Rusijos Federacija pripažintų agresijos faktą prieš nepriklausomą Lietuvos Respubliką 1991 m. sausio 11-13 d. ir išmokėtų kompensacijas per įvykius nukentėjusiems asmenims.

    Rusijos „Naš vek“ paskelbė straipsnį „Fašistinė Lietuva pareikalaus iš Rusijos pinigų už agresiją. Elgetos „pribaltai“ nori nusigriebti pinigų bet kokiais būdais“.

    „Kietakaktį“ V. Ušacką pliekė Italijos spauda

    Užsienio žiniasklaida itin daug dėmesio skyrė užsienio reikalų ministro V. Ušacko atsistatydinimui ir jo tapimui ES atstovu Afganistane. Situaciją aprašė „The Financial Times“.

    Pasak laikraščio, teigdamas, kad Lietuvoje nebuvo kalinami terorizmu įtariami asmenys, V. Ušackas pelnė prezidentės Dalios Grybauskaitės nemalonę. Pasiremdama parlamentinės komisijos tyrimų išvadomis prezidentė, priešingai nei ministras, teigė esanti įsitikinusi nelegalia kalėjimų veikla.

    Apie V. Ušacko atsistatydinimą pranešė ir „The Wall Street Journal“. Pranešime pabrėžiama, kad priimti tokį sprendimą ministrą privertė nesutarimai su šalies prezidente dėl CŽV kalėjimų Lietuvoje egzistavimo ir santykių kaimyninės Baltarusijos ir jos vadovo A. Lukašenkos atžvilgiu.

    „European Voice“ rašė apie tai, kad iš Lietuvos užsienio reikalų ministro posto pasitraukusį V. Ušacką kandidatu į specialaus ES atstovo Afganistane postą parinko ES Užsienio politikos vadovė C. Ashton. Tekste minima, kad iš savo posto V.Ušackas pasitraukė spaudžiamas D. Grybauskaitės, o C. Ashton tikisi, kad Lietuvos prezidentė ar Vyriausybė nesutrukdys V. Ušackui užimti specialaus ES atstovo posto Afganistane. „European Voice“ V. Ušacko paskyrimą vertina kaip pirmąjį tokios didelės svarbos naujųjų ES šalių laimėjimą.

    Dėl Lietuvos kandidato V. Ušacko skyrimo specialiuoju ES atstovu Afganistane Ispanijos „El Pais“ priekaištavo C. Ashton. V. Ušackui prikišama patirties stoka ir tai, kad jis tokioms atsakingoms pareigoms, kurios šiuo metu yra didžiausias tarptautinės bendrijos iššūkis, paskirtas kaip tokios mažos ir neįtakingos šalies atstovas.

    Vienas rimčiausių V. Ušacko konkurentų kandidatuojant į ES specialiojo atstovo Afganistane vietą - iki šiol šį postą užėmęs Italijos diplomatas Ettore Francesco Sequi. Greičiausiai todėl apie V. Ušacko kandidatūros patvirtinimą ypač gausiai atsiliepė Italijos žiniasklaidos priemonės.

    Štai „Corriere della Sera“ rašė, kad Italijos kandidatui nepasisekė, ir ES misijai Kabule vadovaus kontraversiškas buvęs užsienio reikalų ministras iš Lietuvos.

    Dienraštis įvardija V. Ušacką kaip pritariantį Londono-Vašingtono politikai bei primena apie jo atsistatydinimą dėl pareikšto prezidentės nepasitikėjimo po neteisėtų CŽV kalėjimų Lietuvoje skandalo. „La Repubblica“ taip pat informavo apie F. Sequi nesėkmę ir pranešė, kad ES atstovu Kabule išrinktas visiškai jokios darbo Afganistane patirties neturintis V. Ušackas.

    Pranešime jis apibūdinamas kaip „kietakaktis“, kuriuo galima pasitikėti vykdant Londono-Vašingtono politiką. Negana to, V. Ušacko išrinkimas, susilpninęs Italijos atstovų svorį ES struktūroje, išvadintas iš anksto suplanuotu ir kontraversišku. Pranešimai apie V.Ušacko kandidatūros patvirtinimą buvo publikuoti pinoarlacchi.it, gazeettadelstud.it, nigro.bougatore.republica.it, la7.it, iltempo.ilsole24ore.it, lastampa.it, apcom.net, ecodibergamo.it.

    D. Grybauskaitė: nuo nominalaus prezidento iki įtakingiausio žmogaus

    Pasaulio žiniasklaida nevengė ir kitų su Lietuva susijusių temų. Neliko pamirštas „sniego“ susitikimas Trakuose, prezidentės populiarumas. Štai „Regnum“ pateikė straipsnį „Lietuva tarp JAV, ES ir Rusijos: nauja politika?“, kuriame gilinamasi į pasikeitimus Lietuvos vidaus ir užsienio politikoje po to, kai prezidente tapo D. Grybauskaitė. Straipsnyje teigiama, jog po pusės metų D. Grybauskaitė iš nominalaus prezidento tapo „pačiu įtakingiausiu žmogumi Lietuvoje“.

    Austrijos „Salzburger Nachrichten“ pranešė apie tai, kad katalikiškosios Lietuva ir Lenkija solidarizavosi su Italija ir pareiškė, kad nepritaria Europos žmogaus teisių teismo priimtam sprendimui, kad iš Italijos mokyklų klasių turėtų būti pašalinti visi Nukryžiuotojo atvaizdai.
    Pastebėtas ir Lietuvos premjero vizitas į JAV siekiant pritraukti investuotojus ir pateikti informaciją apie šalies ekonomikos potencialą, Lietuvos dalyvavimas tarptautinės bendruomenės veikloje Afganistane, su „PKN Orlen“ susijusios aktualijos.

    Ekonomikoje pesimizmą keitė viltis

    Sausį užsienio žiniasklaida sumavo 2009 m. ekonominius rezultatus ir teikė Lietuvos prisikėlimo iš recesijos perspektyvas. Štai, pasak „AP/ABC News/Forbes“, Lietuvos ekonomika per 2009-uosius susitraukė 15 proc. Tai blogiausi ekonominiai rodikliai per visus atkurtos nepriklausomybės metus. Pranešime cituojamas Lietuvos centrinio banko vadovas, pranašaujantis nulinį ekonomikos augimą 2010-aisiais.
    Tačiau vasarį pranešimuose apie Lietuvos ekonomiką pradėjo vyrauti optimistiškesni atspalviai.

    Dienraštis „The New York Times“ pranešė apie SEB banko pajamų išaugimą paskutinįjį 2009 m. ketvirtį lyginant su trečiuoju ketvirčiu, kai Baltijos šalys buvo pasiekę savo ekonominį dugną. SEB banko vadovė Annika Falkengren pareiškė, kad ekonominė situacija Lietuvoje stabilizuojasi ir paskolų teikimo procesas normalizavosi.

    Apie ekonomikos stabilizacijos tendencijas Lietuvoje informavo agentūra „Reuters“, kuriai interviu davė Švedijos finansų ministras Andersas Borgas. „Situacija Lietuvoje yra kur kas geresnė nei prieš pusmetį“, teigė ministras. Tai ypač gera naujiena Švedijos SEB, „Swedbank“ ir „Nordea“ bankams, išplitusiems Lietuvoje.

    Tačiau Lietuvos ekonomikos atsigavimo perspektyvomis abejoja Rusijos apžvalgininkai. Apskritai „Baltic Review“ informavo apie pastebimą negatyvių straipsnių apie Lietuvą augimą rusiškuose tinklalapiuose. Formuojama nuomonė, kad Lietuva turi daugybę problemų visiškai neturėdama jokių sprendimų.

    Rusijos ekspert.online.ru paskelbė, kad būdamos Europos šalių, kurių BVP kritimo tempai yra didžiausi, sąrašo viršuje, Latvija, Lietuva ir Estija pasiekė antirekordą. Pasak pranešimo, šių trijų šalių jau niekas nebevadina „Baltijos tigrais”, kaip prieš keletą metų, kai Baltijos valstybių ekonomikos sparčiai augo. Esą dabar „tigrai” išseko ir šie metai Baltijos valstybėms nieko gero nežada - Baltijos šalių ekonomikų kritimas bus ilgas ir gilus.

    A. Šemetai negailėta kritikos

    Tarptautinėje žiniasklaidoje dėmesio sulaukė ir kandidatas į eurokomisarus A. Šemeta. „The Financial Times“ pranešė apie tai, kad EP nariai kritikavo Lietuvos kandidatą A. Šemetą per parlamentinius klausymus. Lietuvos kandidatas nesugebėjo aiškiai atsakyti į klausimus, susijusius su naudojimosi „mokesčių rojais“ prevencija bei ES fondų valdymu.

    „Būsimasis mokesčių, muitų sąjungos ir kovos su sukčiavimu komisaras paliko kelis klausimus atvirus ir parodė, kad savo būsimoje srityje nėra saugus“, – išplatintame pranešime pareiškė Europos liaudies partijos viceprezidentas Othmaras Karasas. Agentūra „Reuters“ pranešė apie tai, kad EP nariams abejonių kilo dėl A. Šemetos, pretenduojančio į mokesčių komisaro postą. Biudžeto komiteto narys socialistas Jensas Geieris sakė, kad A. Šemeta nepateikė tvirtų atsakymų, o paskelbė jau svarstomas iniciatyvas.

    Didžiausias Suomijos dienraštis „Helsingin Sanomat“ pranešė apie A. Šemetos apklausą. „Bendras įspūdis (apie Šemetą) yra nusivylimas. Tai kelia klausimą, ar jis tinka tokioms atsakingoms pareigoms“ – po A. Šemetos klausymo piktinosi Socialistų frakcijos pirmininko pavaduotojas austras Hannes Swoboda.

    Premjero patarėjas džiaugiasi, kad Lietuva rodoma pavyzdžiu Graikijai

    „Manau, teigiamas dalykas, kad Lietuva buvo minima tarp teigiamų pavyzdžių pasaulyje, kaip dorotis su ekonomine krize, ypač lyginant su Graikija. Šiuo požiūriu spaudos apžvalga tikrai ne pilna – tiek Europoje, tiek JAV Lietuva ir Baltijos valstybės buvo linksniuojamos kaip tam tikras pavyzdys kaip tvarkytis su ekonomika. Tai yra gera žinia“, - DELFI teigė premjero patarėjas Virgis Valentinavičius.

    Pasak V. Valentinavičiaus, kritika dėl bandymų susieti nacių ir komunistinį genocidą – tam tikra prasme tradicinė tema pasaulio žiniasklaidoje ir bus tradicinė tol, kol Lietuva iki galo neišspręs šių problemų. Dabar prie jų sprendimo esą einama ruošiant žydų turto kompensacijos įstatymą.

    V. Valentinavičių stebina apžvalgoje greta rimtų Vakarų leidinių pateikiamos tinklapio „Regnum“ publikacijos. „Jis nėra nei rimtas, nei objektyvus ir ganėtinai nepridengtai rašydamas apie Lietuvą stumia Rusijos interesus“, - kalbėjo premjero patarėjas.

    Pasak jo, rašydamas apie IAE uždarymą „Regnum“ nepajėgia džiaugtis, mat tai tiesiogiai kerta per Rusijos energetinius interesus Lietuvoje išlaikyti savo energetinę įtaką. Taip, V. Valentinavičiaus nuomone, tribūna naudojama ne Lietuvos tikslams aprašyti, o tam tikrai nuoskaudai pareikšti dėl Lietuvoje kuriamos energetinės nepriklausomybės.