NATO nare de facto Lietuva tapo, kai 2004 m. kovo 29 d. keturi belgų naikintuvai F-16 kirto valstybės sieną. Tądien Vašingtone premjeras Algirdas Brazauskas įteikė Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo raštus tuomečiam JAV valstybės sekretoriui Colinui Powellui. Kartu į Aljansą įstojo šešios Rytų Europos šalys – Estija, Latvija, Bulgarija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija. Mūsų šalis pirmoji valstybė iš šių NATO narių ėmė vadovauti Provincijos atkūrimo grupei Afganistane, Goro provincijoje.

Įsipareigojimų vykdymą pakoregavo krizė

Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės teigimu, šiuo metu svarbiausias gynybos politikos iššūkis – stiprinti šalies gynybinius pajėgumus, kurie stiprintų ir visą Aljansą.

„Nors narystė NATO suteikia kolektyvinės gynybos garantijas, elgtumės neatsakingai, jei pasikliaudami vien tik sąjungininkėmis, patys skirtume nepakankamai dėmesio savo krašto gynybai, – ministerijos pranešime cituojama R. Juknevičienė. – Pirmiausia turime atlikti savo namų darbus: stiprinti nacionalinius pajėgumus, kurie patvirtintų rimtą mūsų požiūrį į savo saugumą. Negalime tikėtis, kad kiti įsipareigotų rizikuoti dėl mūsų, jei patys nesame deramai pasirengę.“

Per pastaruosius metus Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybė didesnį kariuomenės dėmesį sutelkė į kovinį rengimą. Kartu siekiama sukurti efektyvią rezervo formavimo sistemą, užtikrinti pakankamą kariuomenės profesinės karo tarnybos karių personalo komplektavimą, sudaryti galimybes piliečiams pasirengti krašto gynybai.
 
Anot R. Juknevičienės, šių užduočių vykdymą apsunkino krizė ir iki išgyvenimo minimumo sumažėjęs krašto apsaugos finansavimas. Esą teko operatyviai persvarstyti ankstesnius planus ir nustatyti griežtus prioritetus, kad smarkiai nenukentėtų esami kariniai pajėgumai ir būtų tęsiami prisiimti įsipareigojimai sąjungininkėms.

Ministrės žodžiais, stiprus Aljansas yra nekintantis Lietuvos prioritetas. Lietuva esą siekė, kad būtų vykdomas nuoseklus gynybos politikos planavimas, o NATO būtų geriau pasirengusi reaguoti į naujus saugumo iššūkius, pavyzdžiui, energetikoje. Lietuvos krašto apsaugos sistemos ir kitų valstybės institucijų atstovai aktyviai dalyvavo diskusijose ir teikė pasiūlymus dėl naujosios NATO strateginės koncepcijos, apibrėžiančios kolektyvinės gynybos įsipareigojimus, transatlantinius santykius ir Aljanso misijas.

Lietuva taip pat stiprino Aljansą ir vykdė įsipareigojimus prisidėdama prie kolektyvinių pajėgumų kūrimo, dalyvaudama NATO vadovaujamose tarptautinėse operacijose. „Dėl sumažėjusio finansavimo Lietuva turėjo pakoreguoti dalyvavimo operacijose planus. Išvedę karius iš Kosovo, pajėgas sutelkėme NATO operacijai Afganistane, kuri dabar yra svarbiausia Aljansui. Dalyvauti operacijoje siunčiami mūsų kariai yra ir didžiausias visos Lietuvos indėlis į operaciją Afganistane“, – cituojama R. Juknevičienė.

Per pastaruosius narystės metus Lietuvos kariai du kartus budėjo NATO greitojo reagavimo pajėgose, buvo tęsiami sutartiniai įsipareigojimai kurti tarptautinius strateginio transportavimo oru pajėgumus NATO ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra Lietuva, reikmėms, pasirašytas memorandumas dėl Lietuvos dalyvavimo formuojant NATO operacijoms skirtą daugianacionalinį logistinį vienetą.

Pasak ministrės, pastaraisiais metais vienas svarbiausių tikslų buvo padaryti, kad NATO veikla būtų labiau matoma Baltijos šalyse – pratęsti oro policijos misiją Baltijos valstybėse, rengti daugiau bendrų su NATO valstybėmis karinių pratybų ir kitų priemonių. Siekdama šio tikslo, Lietuva glaudžiai bendradarbiavo su kaimynėmis Estija ir Latvija.

„Namų darbai" stiprinant šalies gynybą

Nuo 2009 m, lapkričio organizuojami savanoriškieji būtinieji kariniai mokymai, kurias siekiama kitomis nei šaukiant į privalomąją pradinę karo tarnybą priemonėmis užtikrinti piliečių teisę pasirengti krašto gynybai, padėti į kariuomenę pritraukti reikiamą skaičių profesinės karo tarnybos eilinių karių ir formuoti atsargos karių rezervą.

Vasarį mokymų pirmosios pamainos antrąjį etapą baigė apie pusšimtis jaunuolių, su kuriais bandomajam laikotarpiui buvo sudarytos profesinės karo tarnybos sutartys. Kovą buvo patvirtinta Lietuvos kariuomenės personalo rezervo koncepcija, numatanti rezervo formavimo principus ir būdus, ir pirmoji karinė doktrina. Šiuo metu rengiamas piliečių rengimo valstybės gynybai strategijos projektas.

Siekiant stiprinti neformalųjį visuomenės, ypač jaunimo, švietimą gynybos klausimais, įstegitas Pilietinės gynybos centras prie Krašto apsaugos ministerijos, kuriam planuojama pavesti koordinuoti krašto apsaugos sistemos institucijų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis neformaliojo švietimo srityse.


Indėlis plėtojant NATO kolektyvinius pajėgumus

2009-ųjų liepą-gruodį Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų minų paieškos ir išminavimo laivas „Kuršis" (M-51) buvo priskirtas budėti tryliktoje NATO greitojo reagavimo pajėgų pamainoje (angl. NATO Response Force, NRF-13), Nuolatinės parengties priešmininės kovos junginyje.

Šių metų sausį apie 600 Lietuvos karių Baltijos šalių bataliono BALTBAT sudėtyje pradėjo pusmečio budėjimą kaip keturioliktosios NATO greitojo reagavimo pajėgų pamainos (NRF-14) dalis. Baltijos batalioną BALTBAT, kuriam vadovauja Lietuva, sudaro Estijos ir Lietuvos kariniai vienetai ir Latvijos štabo kariai, iš viso – apie 800 žmonių. Dauguma bataliono Lietuvos karių yra iš kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono.


Lietuva NATO tarptautinėse operacijose

2005 m. Afganistane pradėjo veikti Lietuvos vadovaujama Provincijos atkūrimo grupė (PAG). Tai yra bendra civilinė ir karinė misija, NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (International Security Assistance Force, ISAF) dalis. Grupės stovykla įsikūrusi provincijos sostinėje Čagčarane. Pagrindinė misijos užduotis – padėti Afganistano valdžiai plėsti įtaką provincijoje, užtikrinti saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas provincijai atkurti.

Pernai rugpjūtį Lietuvos kariai kartu su sąjungininkais padėjo Afganistano saugumo pajėgoms užtikrinti saugumą per šalies prezidento rinkimus.

Šiuo metu Gore misiją atlieka dešimtoji PAG pamaina, kurios pagrindą sudaro Alytaus rinktinės kariai savanoriai. Be to, ISAF operacijoje dalyvauja Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų eskadronas „Aitvaras", kuris atlieka Kandaharo provincijoje.


Dar maždaug 20 kariuomenės Nacionalinio paramos elemento karių užtikrina visų ISAF operacijoje dalyvaujančių Lietuvos karių logistinį aprūpinimą; 7 kariai tarnauja ISAF operacijos štabuose.  

Pernai birželį Lietuvos kariai baigė nuo 1999 m. trukusį dalyvavimą NATO vadovaujamoje taikos palaikymo pajėgų (angl. Kosovo Force, KFOR) operacijoje Kosove. Į Lietuvą grižo misiją atlikęs paskutinysis dvidešimtosios pamainos Lietuvos karių būrys KFOR-20, sudarytas iš kašto apsaugos savanorių. Vėliau Kosove veikiančiose NATO mokymo grupėse, kurios padeda rengti naujas šalies saugumo pajėgas, iki gruodžio tarnavo Lietuvos kariniai instruktoriai.  

Lietuvos kariai tęsia dalyvavimą NATO vadovaujamoje Irako saugumo pajėgų mokymo misijoje Irake – dabar čia tarnauja du karo instruktoriai.


NATO Baltijos valstybėse

Pernai NATO Šiaurės Atlanto Taryba nusprendė iki 2014 m. pabaigos pratęsti Baltijos valstybėse NATO oro patruliavimo misiją. Nuo sausio oro erdvę Baltijos šalyse saugo Prancūzijos kariai su keturiais naikintuvais „Mirage 2000".

Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis stiprino priimančiųjų šalių paramą oro policijos misijoje dalyvaujantiems NATO šalių kariams: gerino Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės, kur dislokuoti NATO naikintuvai, infrastruktūrą, nuo šių metų pradžios kiekvienai oro policijos misijos pamainai skiria iki šešių Lietuvos karinių oro pajėgų transporto lėktuvo C-27J „Spartan" skrydžių kariams ir kroviniams perdislokuoti.