AB „Kauno energija“ specialistų teigimu, didžioji gyventojų dalis ruoštis šildymo sezonui puola paskutinėmis savaitėmis. Spalio pradžioje prasidėjusiam sezonui laiku pasiruošė vos trečdalis kauniečių. Atšalus orams, per pastarąsias tris savaites tai padaryti suskubo dar 20 procentų gyventojų. Tačiau iki šiol net pusė objektų šildymo sezonui dar nepasiruošę, todėl jų butuose šalta. Didžiausią dalį nepasiruošusiųjų sudaro privatūs namai tačiau jų šeimininkai paprastai turi alternatyvų šildymą.
Energetikai anksčiau tvirtinę sezonui nepasiruošusiems gyventojams netaikysią jokių išimčių, dabar sako busią priversti šilumą tiekti. „Nelieka jokios išeities – mums skambina žmonės, turintys mažų vaikų. Ką padarysi, jeigu aplaidus bendrijos pirmininkas nesutvarkė šių reikalų, negalime skriausti gyventojų. Ypač, kai artėja šalčiai“, sako bendrovės AB „Kauno energija“ rinkodaros departamento direktoriaus pavaduotojas Arvydas Juška.
Tačiau šiluma neparuoštam namui bus tiekiama, tik tuo atveju, kai to prašys daugiau kaip trečdalis jo gyventojų. Jiems teks įsipareigoti, jog prisiima atsakomybę šiluminių mazgų avarijas, neturės pretenzijų dėl šilumos kokybės.
Energetikai baiminasi, jeigu šilumą nepasiruošusiems šiemet tieks, tais gali tapti akstinu gyventojams nesiruošti ir kitiems sezonams. Bendrovės specialistai vienintele išeitimi mato gyventojų raginimą sudaryti sutartis su AB „Kauno energija“, kuri pati prižiūri šildomus objektus. Mokestis už šildymo mazgo eksploataciją - per mėnesį 24 centai už kvadratinį metrą.