Centrinė valdžia tik šiemet skyrė lėšų visos pajūrio juostos krantų tvarkymui, o Klaipėdos valdininkai vis dar diskutuoja, nuo ko reikėtų pradėti pirmiausia.

Gali pasiglemžti sodybas

Pajūrio regioninio parko (PRP) darbuotojai pasakoja, jog vienintelis Lietuvoje prie jūros esantis žvejų kaimelis valdžios ignoruojamas dar nuo sovietinių laikų. Trumparegė valdžia ir nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje - Karklės kaimelio problemoms spręsti lėšų numatyta tik šiemet.

Pasak PRP ekologo Erlando Paplauskio, jeigu artimiausiu metu nieko nedarysime, nebus imtasi nuolatinių krantotvarkos darbų visame kaimelio ruože, po kokių penkerių metų pamatysime nuplautus kryžius ir žmonių palaikus. "Man nesuprantama yra tai, jog Karklės nykimas niekada nebuvo aliarmas valdžiai. O juk pakrantės ruožas ties Karkle yra labai populiarus tarp poilsiautojų, jis toks pat svarbus Lietuvai, kaip ir nuolat dėmesio centre esanti Palanga", - "Vakarų ekspresui" sakė ekologas.

Pasak jo, jūra kasmet artėja prie gyvenvietės, krantai yra, ir nežabojama stichija be žmogaus įsikišimo gali pasiglemžti ne tik vos už šimto metrų esančias kapinaites, bet ir žmonių sodybas, sklypus.

Laidojo skenduolius

Šiuo metu senosios Liepų kapinės nėra didelės, tačiau jose ir dabar laidojami žmonės. Ten ilsisi ir XX amžiuje kūrusio vadinamojo keturvėjininko, skandalingo poeto Salio Šemerio, palaidoto 1981 m., palaikai. Pasak literatūros tyrinėtojų, poetas savo testamente parašęs, jog nori būti palaidotas tik Karklėje, nes labai myli jūrą ir senąjį žvejų kaimelį.

Liepų kapinaitėse prieš pora šimtų metų buvo laidojami skenduoliai, į krantą išmestos jūros aukos. Pagal archaišką tradiciją palaikai būdavo užkasami ant jūros kranto, kojomis į Baltiją. Tačiau anuomet ir krantas buvo didesnis, jūra toliau nuo jo, tad mintis, jog bangos gali siekti kapines, niekam nešovė į galvą. Tačiau jūros lygis kilo, status krantas, ant kurio įrengtos kapinės, iro ir siaurėjo. Vėliau jos tapo ne tik skenduolių, bet ir bendra, pagrindine kaimelio gyventojų laidojimo vieta.

Išeitis - suformuoti kopagūbrį

Jei Aplinkos ministerijos vadovybė būtų skyrusi lėšų, pavojingą smėlėtų krantų slinkimą galima būtų sustabdyti daug seniau. Tačiau tik šiemet pajūrio juostos tvarkymo darbams numatyta apie 6 mln. litų. E. Paplauskis pasakoja, jog būtina atkreipti dėmesį ne tik į kapinaičių krantą, bet ir į visą 2 km ilgio pajūrio ruožą ties Karkle.

"Yrančius skardžius galima sutvirtinti užauginus dirbtinus kopagūbrius. Reikia pintų tvorelių, klojimų, įrengti medinius takus, nes žmonės vaikšto kopomis ir jas ardo", - teigė ekologas. Pasak jo, Klaipėdos valdininkams nereikia vardinti kitų šalių ir ieškoti patirties ten. "Turime puikų pavyzdį, kaip pažaboti stichiją - Kuršių nerijos kopagūbrį. Jis daug metų tvarkomas, prižiūrimas, to paties reikia ir Karklės ruože", - sakė jis.

Visgi kai kuriose pajūrio vietose gamtos suvaldyti nepavyks. Gali būti, kad visiškai sunyks unikalus netoli Karklės esantis skardis, vadinamas Olandų kepure. Mat Olandų kepurę sudaro ne smėlis, bet moreninis klifas. "Toje vietoje atsiveria daug šaltinių, o vasarą sušildamas, žiemą sušaldamas vanduo ir susidarantis ledas formuoja skyles, kalną ardo, o jūra suirusius sluoksnius nuplauna. Tokių procesų neįmanoma sustabdyti",- teigė E. Paplauskis.