Signatarų nuopelnų įvertinimas: būtinas Vytauto Didžiojo ordinas ar užtenka medalio

Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai prieš dešimtmetį buvo apdovanoti Lietuvos nepriklausomybės medaliais, tačiau Signatarų klubo valdybos pirmininkė Birutė Valionytė sako, jog praėjus dvidešimčiai nepriklausomos valstybės metų signatarai vis dar nėra tinkamai įvertinti.

Artėjant Kovo 11-osios iškilmėms Signatarų klubas neformaliame pokalbyje su Prezidentūros atstovais pasiūlė apdovanoti signatarus Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi, tačiau B. Valionytė apie šį susitikimą kalbėti nepanoro: „Signatarų klubas niekur niekam jokių ordinų nesiūlė“.

Kainuotų apie 1 mln. Lt

Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius yra trečias pagal reikšmę valstybės apdovanojimas, iki šiol juo apdovanoti tik šeši asmenys Lietuvoje bei kelios dešimtys užsienio valstybių atstovų, tarp kurių yra Suomijos prezidentė Tarja Halonen, Norvegijos karalius Haraldas V, buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas ir kiti aukšti asmenys.

Prezidentūros kancleris Giedrius Krasauskas sako, kad tuo atveju, jei Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi būtų apdovanoti visi signatarai, iš viso reikėtų maždaug 970 tūkst. Lt. Vienas ordinas su visais atributais kainuoja apie 7 tūkst. Lt, mat ordiną sudaro aukso kryžius, sidabro žvaigždė, balto muaro juosta, miniatiūra ir rozetė.

„Vytauto Didžiojo ordinas Didįjį kryžių su aukso grandine gauna valstybių vadovai, o be aukso grandinės tai po to vienas aukščiausių apdovanojimų, natūralu, kad jis daug kainuoja. Jame yra nemažai tauriųjų metalų ir sąmata yra apie 1 mln. Lt“, - DELFI sakė G. Krasauskas.

Savo ruožtu Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų klubo valdybos pirmininkė B. Valionytė sako, jog tai, kaip apdovanoti signatarus, yra Prezidentūros kompetencijos sritis, tad ji esą negali nieko komentuoti.

Panašiai kalba ir Signatarų klubo valdybos narys, parlamentaras Saulius Pečeliūnas: „Kaip mes patys galime save apdovanoti? Nieko nežinau“.

Tuo tarpu jo kolega Stasys Kašauskas teigia, jog susitikime su Prezidentūros atstovais išties kalbėta apie signatarų nuopelnų įprasminimą, bet esą buvo svarstoma tik apie dekreto paskelbimą, o ordinais esą būtų galima apdovanoti kur kas vėliau, kai šalyje baigsis ekonominė krizė.

Ketina įteikti dvidešimtmečio medalius

Prezidentės patarėja Audronė Nugaraitė DELFI sakė, kad šiais metais Lietuvos valstybei švenčiant dvidešimties metų atkūrimo jubiliejų prezidentė Dalia Grybauskaitė ketina pakviesti „visus signatarus pabūti kartu ir pabendrauti“.

Pasak patarėjos, signatarams bus įteikiami specialiai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečiui pagaminti medaliai.

„Sąjūdžio idealus – atkurti nepriklausomą valstybę, savo parašais patvirtino mūsų signatarai. Visų šalies valstybingumo atkūrimo procese dalyvavusių žmonių indėlis yra išmatuojamas tik vienu matu – Lietuvos nepriklausomybe. Todėl visi kiti apdovanojimai turi tik simbolinę reikšmę“, - sakė A. Nugaraitė. 

DELFI primena, kad Nepriklausomybės aktą 1991 m. kovo 11 d. pasirašė 124 signatarai, dar 3 asmenys pagal Nepriklausomybės Akto signatarų įstatymą priskiriami prie vykdžiusių svarbią valstybinę užduotį Maskvoje.

Remiantis šiuo įstatymu signatarai, neturintys draudžiamųjų pajamų, turi teisę gauti valstybinę signataro rentą, kuri lygi 50 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį. Seimo nario pareiginė alga šiuo metu „į rankas“ sudaro apie 5,2 tūkst. Lt.

Nepriklausomybės atkūrimo aktą pasirašiusiems žmonėms taip pat buvo suteikta galimybė lengvatinėmis sąlygomis nusipirkti žemės sklypus.