Pasyviausi – premjeras, ministrai, E.Vareikis, R.Rutkelytė

Remiantis Seimo posėdžių sekretoriato duomenimis, kurie pateikti apibendrinus pirmųjų dviejų ir dalies trečios sesijos rezultatus, mažiausiai pasiūlymų teisės aktų projektams nuo praėjusių metų lapkričio iki šių metų gruodžio pradžios pateikė konservatorius-krikdemas Egidijus Vareikis (0), jo frakcijos kolegė Rūta Rutkelytė (1) bei Seimo nariai, kurie drauge dar dirba ir Vyriausybėje.

Premjeras A. Kubilius pateikė 3 pasiūlymus, susisiekimo ministras, liberalas Eligijus Masiulis – 1, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius – 3, sveikatos apsaugos ministras, liberalcentristas Algis Čaplikas – 2, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė – 6, buvęs socialinių reikalų ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys – 5, žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius – 8.

R.J. Dagio įpėdinis Donatas Jankauskas yra vienintelis ministras, kuris per pirmas dvi sesijas ir dalį trečiosios, pateikė 16 pasiūlymų ar projektų, tačiau šis politikas ministro pareigas pradėjo eiti nuo šių metų liepos, o iki tol buvo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas.

Prie mažiausiai pasiūlymų pateikiančių parlamentarų taip pat galima priskirti „Vienos Lietuvos“ frakcijos narį Liną Karalių (8), buvusį premjerą, socialdemokratą Gediminą Kirkilą (7), Lenkų rinkimų akcijos atstovus Michalą Mackevičių (4) ir Jaroslavą Narkevičių (8), „tvarkietį“ Kęstą Komskį (9), „vienalietuvę“ Donaldą Meiželytę-Svilienę (9), socialdemokratą Juozą Palionį (8).

Nedaug pasiūlymų užregistravo ir socialdemokratės Milda Petrauskienė (5) ir Irena Šiaulienė (4), „vienalietuvis“ Aleksandras Sacharukas (9), konservatorius-krikdemas Paulius Saudargas (7), „tvarkietis“ Rimantas Smetona, liberalcentristas Raimondas Šukys (3), konservatorius-krikdemas Kazimieras Uoka (8) bei socialdemokratas Jonas Jagminas (5).

Buvę šou verslo atstovai neišsiskiria iš pilkos masės

Buvusios pramogų pasaulio žvaigždės, kurios į parlamentą pateko pirmą kartą ir turėjo susipažinti su parlamentarizmo privalumais bei trūkumais, pasiūlymų teikimo aktyvumu beveik neišsiskiria iš bendros Seimo narių masės.

Išskyrus keletą parlamento nariais tapusių žvaigždžių, kurios jau buvo minėtos tarp neaktyvių Seimo narių, visi kiti – daug siūlymų neregistravo, nors ypatingu pasyvumu taip pat nepasižymėjo.

Pavyzdžiui, buvęs Seimo pirmininkas, Tautos prisikėlimo partijos lyderis Arūnas Valinskas iki gruodžio pradžios buvo užregistravęs 12 siūlymų, jo sutuoktinė Inga Valinskienė – 10, Asta Baukutė – 15, Arūnė Stirbytė – 16, Antanas Nedzinskas – 24, Vincas Babilius – 13, Dainius Budrys – 21.

„Vienos Lietuvos“ frakcijos narių aktyvumas panašus, kaip ir jų kolegų iš Tautos prisikėlimo partijos. Frakcijos seniūnas Laimontas Dinius pateikė 22 siūlymus, jo pavaduotojas Jonas Stanevičius – 17, Ligitas Kernagis – 16, Vytautas Kurpuvesas – 34, Zita Užlytė – 20, Rokas Žilinskas – 13.

Dauguma vidutinio aktyvumo Seimo narių per tą patį laiką registravo apie 20-30 pasiūlymų.

Aktyviausia – opozicija

Daugiausia pasiūlymų teisės aktų projektams pateikė penki opozicijos atstovai ir vienas valdančiosios daugumos narys. Absoliutus siūlymų rekordininkas – socialdemokratas Edvardas Žakaris, kuris per pirmą, antrą ir dalį trečiosios sesijos užregistravo 238 pasiūlymus.

Nuo jo šiek tiek atsilieka socialdemokratas Jonas Juozapaitis, pateikęs 141 siūlymą, ir Darbo partijos frakcijos narys Mečislovas Zasčiurinskas su 122 pasiūlymais.

Perpus mažiau pasiūlymų registravo socialdemokratas Algis Rimas (69), socialliberalas Valerijus Simulikas (64) bei konservatorius-krikdemas Julius Dautartas (60).

J.Novagrockienė: politikai nori būti matomi

Jūratė Novagrockienė

Politologė Jūratė Novagrockienė teigia, jog pasiūlymų registravimo aktyvumo rezultatai akivaizdžiai rodo, jog opozicija yra šiek tiek aktyvesnė nei valdantieji, nors pomėgis registruoti siūlymus atspindi ir Seimo nario asmenybę – kiek asmuo nori būti matomas, kiek jaučiasi esąs politinių procesų dalyvis.

„Jeigu opozicija nori būti matoma, tai ji turi būti aktyvesnė. Kartais būna, kad kažkokie pasisakymai, siūlymai, teikimai yra beverčiai, bet jie viešumoje yra girdimi, parodomi ir dėl to atkreipiamas dėmesys. Opozicija visada reiškia visokias savo pastabas, siūlymus, kritiką, tai tas yra normalu, nes opozicijos balsas ne toks stiprus“, - DELFI teigė J. Novagrockienė.

Tačiau, mokslininkės nuomone, kiekybiniai rodikliai vis tik nelabai atspindi Seimo narių naudingumo, nes dažnai pasiūlymai teikiami ne todėl, kad yra naudingi ir tobulina kurios nors srities aktus, o todėl, kad parlamentarai nori patekti į viešumą ar išpopuliarėti.

„Parlamentarai kartais įsivaizduoja, kad jeigu jie triukšmaus, darys ką nors, tai tada jie susirinks politinius taškus, įvertinimą, sudarys geresnę viešėją nuomonę. Šiuo požiūriu turi reikšmės ne tiek kiekybė, kiek kokybė. Kiek pagrįsti tie triukšmavimai, kritikos, siūlymai, kiek jie konstruktyvūs? Ar siūlydami jie pateikia kažką tokio, kas iš tikrųjų tobulintų kažkokią sritį?“, - svarstė politologė.

Komentuodama, kodėl aktyvumu Seime nepasižymi Seimo nariai, kurie dirba ir Vyriausybėje, J. Novagrockienė aiškina, kad, viena vertus, ministrai ir premjeras nejaučia poreikio būti matomi, antra vertus, jų siūlymai į parlamentą dažniausiai atkeliauja Vyriausybės inicijuojamų teisės aktų pavidalu, tad teikti siūlymų atskirai nebėra prasmės.