Lietuvos prekės ženklu besirūpinančios Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) generalinio direktoriaus Manto Nociaus teigimu, šalies prekės ženklas buvo sukurtas, tačiau valstybinė Lietuvos įvaizdžio komisija iš skirtingo dydžio spalvotų detalių sudėlioto Lietuvos kontūro su užrašu „Lithuania“ nepatvirtino.
„Taigi prekės ženklas šiek tiek pakibęs ore“, - sakė M. Nocius. Sukurto prekės ženklo savininke ir saugotoja tapo LEPA, ženklu leidžiama naudotis valstybinėms ir privačioms įstaigoms.
„Faktas, kad 60 privačių įmonių ženklą naudoja, rodo, kad vis dėlto nėra didžiulio ažiotažo, tačiau šioks toks naudojimas yra. Ir pono Mariaus Jovaišos pasiūlymas sveikintinas – kad žmogus iš privataus sektoriaus siūlo savo idėjas. Manau, mums visiems labai svarbu susitarti, kokį prekės ženklą galima būtų naudoti“, - sakė LEPA vadovas.
M. Nociaus teigimu, šiandien LEPA turi žinklodaros eksperto Wally Ollinso studiją, ji gera ir iš jos nemažai ką galima paimti. „Jeigu nuspręsime, kad šiame etape Lietuva neturi pakankamai pinigų ir tam papildomų lėšų leisti negali - galimas variantas. Tačiau būtų labai svarbu, kad surinktume visas suinteresuotas puses, tame tarpe ir viešųjų ryšių agentūras, medijos atstovus ir nuspręstume, dėl ko visi sutinkame. Tada būtų galima imti transliuoti vieningą žinutę iš visų“, - kalbėjo M. Nocius.
Jo manymu, būtina koordinuoti Lietuvos įvaizdžiu užsiimančios Užsienio reikalų ministerijos, Valstybinio turizmo departamento, privataus sektoriaus iniciatyvas. „Manau, labai svarbu mums visiems, kurie šiandien užsiima šiais dalykais, susėsti prie vieno stalo ir susitarti. Tačiau tam labai svarbi Vyriausybės pagalba“, - aiškino pašnekovas. Pasak jo, reikia susitarti, ar naudoti anksčiau sukurtą ženklą, ar kliautis M. Jovaišos, ar kuria kita iniciatyva.
„Svarbu, kad visi iš Lietuvos siųstume vieną žinutę, kad grafiškai visa teikiama informacija būtų panaši. Blogai, kai iš Lietuvos eina nevienodos žinios. Būtų labai smagu, jei naudotume vieną ženklą“, - teigė LEPA vadovas.
Vyriausybei svarbiau įveikti krizę
„Šiandien neturime nei laiko, nei lėšų šiam klausimui“, - DELFI teigė Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis. Pasak D. Matulionio, dėl lėšų stygiaus Lietuvos įvaizdžio programa sustabdyta neribotam laikui ir nežinoma, kada ji bus atnaujinta.
Kanclerio teigimu, reikia svarstyti, ar teisingas kelias įvaizdžio kūrimui samdyti įmonę, ar reikia paprastesnio kelio su mažesniais ištekliais.
„Mano žiniomis, šioje srityje nieko nevyksta. Dabar Vyriausybės visai kiti prioritetai – visi jėgų, laiko ištekliai skiriami reikalingiems darbams nuveikti, kad valstybė greičiau išeitų iš krizės, kad ekonomika atsigautų. Tie realūs darbai, galų gale, ir kuria valstybės įvaizdį“, - premjero Andriaus Kubiliaus poziciją perdavė patarėjas Ridas Jasiulionis.
Pasak R. Jasiulionio, prioriteto leisti mokesčių mokėtojų lėšas, o Vyriausybei gaišti laiką gilinantis į įvaizdžio koncepcijas, nėra. „Matyt, reikia palaukti geresnio momento“, - sakė premjero patarėjas.
Iki šiol su prekės ženklais ir įvaizdžiu vis nesiseka
DELFI primena, kad visi ligšioliniai Lietuvos prekės ženklo ir įvaizdžio kūrimai baigdavosi nesėkme.
Šių metų kovą pasaulinis ženklodaros specialistas W. Olinsas, kurio bendrovė „Saffron Brand Consultants“ parengė Lietuvos ekonominio įvaizdžio strategiją artimiausiems penkeriems metams, siūlė, kad Lietuva pasauliui prisistatyti kaip gyvybinga ir romantiška bei mąsli ir patikima šalis Šiaurės Rytų Europoje.
