Iš čiaupo - šiltas vanduo
Sprogo katilinė ir vieną iš kaminų jungiantis mūrinis kanalas. Iš 1975 metais statyto 40 metrų dūmtakio liko tik raudonų plytų krūva. Šiek tiek pažeistos ir 150 metrų aukščio kamino konstrukcijos, tačiau jam neiškilo reali grėsmė sugriūti. Laimė, sprogimas nesukėlė gaisro, ir tuo metu netoli avarijos vietos nebuvo darbininkų, galėjusių susižaloti.
“Išgirdau tik bumbtelėjimą ir pagalvojau, kad smarkiau užsidarė kabineto durys”, - tikino bendrovės “Kauno energija” generalinis direktorius Kęstutis Mindaugas Juozaitis.
Iš karto po sprogimo tapo aišku, kad tolesnis įmonės darbas nebeįmanomas. Antra pagal dydį šalies elektrinė buvo sustabdyta, ir tuoj pat pradėta rūpintis alternatyviu karšto vandens bei garo tiekimu.
Po metų pertraukos teko paleisti “Kauno energijai” priklausančią Petrašiūnų elektrinę, taip pat didesniu pajėgumu ėmė dirbti “Šilko” bei “Pergalės” katilinės.
“Gyventojai didesnių nepatogumų nepatyrė. Karšto vandens tiekimas buvo greitai atnaujintas”, - aiškino K.M.Juozaitis.
“Kauno energijos” dispečeriai tik vėlų trečiadienio vakarą užfiksavo kelių Šilainių mikrorajono bei Ašigalio gatvės gyventojų nusiskundimus, jog iš karšto vandens čiaupo bėga vos šiltas vanduo.
“Dirbtiniam pluoštui” garai pradėti tiekti po trijų valandų pertraukos.
Nuostoliai skaičiuojami
Penktadienį turėtų pradėti dirbti specialiai sudaryta komisija, kuri per savaitę turėtų nustatyti sprogimo priežastis. Joje dirbs Technikos priežiūros tarnybos, Valstybinės energetikos inspekcijos, Kauno apskrities statybos priežiūros inspekcijos, “Lietuvos dujų” ir kt. įstaigų atstovai. Kol avarijos vietos neapžiūrėjo komisijos nariai, ji liko aptverta skiriančia juosta. Tik po apžiūros bus pradėta išvežti tai, kas liko iš mūrinės dūmtakio sienos.
Plačiau avarijos priežasčių nesiryžęs komentuoti K.M.Juozaitis teigė, jog dūmtakyje sprogo oro ir dujų mišinys.
“Ar tai technologinė, ar darbuotojų klaida, įvertins specialistai”, - nesileido į kalbas “Kauno energijos” generalinis direktorius, atmetęs tyčinių kieno nors veiksmų tikimybę. Beveik prieš 30 metų statytas mūrinis dūmtakis prieš 4 metus buvo rekonstruotas, tačiau jo būklė nebuvo pati geriausia. Jį, kaip ir kitus elektrinės įrengimus, nuolatos prižiūrėjo įmonės specialistai.
K.M.Juozaitis kol kas negalėjo pasakyti, kiek nuostolių patyrė Kauno elektrinės savininkas - Rusijos koncerno “Gazprom” vadovaujamas konsorciumas.
Jau vakar į Kauno termofikacijos elektrinę atvyko projektuotojai iš Rygos, kurie turėtų pateikti siūlymus dėl naujo dūmtakio statybos. Anot K.M.Juozaičio, planuojama atstatyti nebe mūrinį, o metalinių konstrukcijų dūmtakį. Darbus tikimasi užbaigti per mėnesį.
Apie įvykusią avariją iš karto buvo informuoti elektrinės akcininkai bei Valstybinė energetikos inspekcija ir Technikos priežiūros tarnyba. Teisėsaugos institucijoms apie tai pranešta tik pavakare.
“Veikėme pagal instrukcijas. Kadangi žmonės nenukentėjo, policijai pranešti neskubėjome”, - teisinosi “Kauno energijos” vadovas.
Sustabdė gamybą
“Švelniai pasakyta, kad mes patyrėme šiokių tokių nesklandumų. Gamybą teko visiškai sustabdyti, nes iš elektrinės tiekiamas garas yra būtinas technologinėms reikmėms. Nutrūkus pagrindiniam veiklos šaltiniui, sustojo regeneracijos procesas, tad teko stabdyti visą verpimo cechą”, - “Kauno dienai” teigė bankrutuojančios AB “Dirbtinis pluoštas” ūkinės veiklos koordinatorė Angelė Dementavičiūtė.
Penktadienį įmonėje pradės dirbti ekspertai, kurie turėtų įvertinti, kokius nuostolius patyrė acetatinių siūlų gamykla. Kol kas konkrečių skaičių bendrovės koordinatorė neįvardijo, tačiau užsiminė, jog 1997 metais, taip pat nutrūkus garo tiekimui, gamybos stabdymo ir paleidimo sąnaudos įvertintos 2,5 mln. litų. “Reikalausime, kad nuostolius padengtų elektrinė. Kreipsimės į nepriklausomus ekspertus, kad nekiltų ginčų dėl patirtos žalos”, - teigė A.Dementavičiūtė.
Vakar gamyba “Dirbtiniame pluošte” dar nebuvo atnaujinta. Nors garas iš Petrašiūnų elektrinės bendrovę pasiekė tą patį vakarą, tačiau vėl paleisti gamybos įrenginius prireikė daugiau laiko.
Sprogimas elektrinėje įprastą “Dirbtinio pluošto” darbą sutrikdė beveik dviem savaitėms. Kada bendrovė vėl galės pasiekti prieš avariją užfiksuotą gamybos lygį, neprognozuojama.
Jėgainė laukia modernizacijos
Kauno elektrinės veiklą sutrikdęs sprogimas tik paliudijo, jog įmonei būtina modernizacija. Tam naujieji savininkai numatė skirti per 400 mln. litų.
Kauno elektrinės valdymą iš “Kauno energijos” gegužės pradžioje perėmė Rusijos dujų koncerno “Gazprom” valdoma bendrovė “Kauno termofikacijos elektrinė”. Kovo 31-ąją pasirašytoje pirkimo-pardavimo sutartyje pirkėjas įsipareigojo už elektrinę sumokėti 116,5 mln. litų, iš jų 90 mln. litų jau sumokėta, o likusi suma turi būti pervesta iki metų pabaigos.
“Gazprom” valdo 99 proc., Lietuvos dujų importuotoja bendrovė “Dujotekana” ir “Clement Power Venture” - po 0,5 proc. “Kauno termofikacijos elektrinės” akcijų. Iki šių metų pabaigos “Gazprom” dalis turėtų sumažėti iki 51 proc., o kitų dviejų partnerių - padidėti iki atitinkamai 24 ir 25 procentų.