Nevalant daugiabučių kiemų jau kurį laiką juose ne tik kaupiasi rudeniniai lapai, bet ir auga šiukšlių kalnai. Tad šią savaitę Savivaldybė paskelbė radusi išeitį, kaip miestiečiams pigiai susitvarkyti aplinką: kiemus valyti esą galėtų viešuosius darbus vietoj administracinės baudos pasirinkę teismo nubausti asmenys. Taip būtų nušauti du zuikiai: pašvarėtų kiemai, o prasižengėliai, nebegalėdami motyvuoti viešųjų darbų trūkumu, neišsisuktų nuo atsakomybės.

Tačiau toks siūlymas kelia ir nemažai neaiškumų. Vienas jų – ar bendrijos pajėgs susidoroti su neišvengiamai tokiu atveju iškilsiančiais sunkumais. Juk nemokamus viešuosius darbus dažniausiai turi dirbti toli gražu ne angelai.

Savivaldybės administracijos direktorius Stasys Karčinskas mano, kad bendrijos susidurtų su tomis pačiomis problemomis kaip ir Savivaldybei priklausančios įmonės, įstaigos, priimančios nuteistus asmenis atlikti nemokamus viešuosius darbus. „Tam tikra rizika atsiranda. Pavyzdžiui, gali sulaužyti įrankius. Tačiau bendrijos turi galimybę pasinaudoti pigia darbo jėga“, – pabrėžė direktorius.

Be to, įmonės su didesnėmis problemomis susidurdavo anksčiau. Dabar norinčiųjų atlikti viešuosius nemokamus darbus kontingentas esą gerokai pasikeitė. Pasak S.Karčinsko, tarp nuteistųjų atsirado nemažai baustų už, pavyzdžiui, greičio viršijimą, tačiau neturinčių pinigų susimokėti baudą.
Be to, aiškino administracijos direktorius, bendrijai pareiškus norą įdarbinti tokį asmenį, policijos būtų prašoma siųsti nepiktybinius asmenis.

Naudojasi padėtimi

Nemokami viešieji darbai sunkmečiu išties gali tapti alternatyva piniginėms baudoms.
Jeigu asmuo nubaudžiamas bauda, tačiau neturi pinigų ją sumokėti, ir turto, jam gali būti paties prašymu bauda pakeista nemokamais viešaisiais darbais arba administraciniu areštu.

Panevėžio apskrities VPK Viešosios policijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Vinslovas sako, jog variantų pasitaiko įvairių: vieni žmonės pageidauja viešųjų darbų, kiti gi mieliau renkasi administracinį areštą.

„Kaip kuriam geriau, – mano pareigūnas. – Neturintieji nuolatinės gyvenamosios vietos dažniau gal net renkasi administracinį areštą, nes gauna nakvynę, maisto. Kitiems geriau viešieji darbai.“
V.Vinslovas prisipažino, jog teigti, esą laukiančiųjų, kol areštinėje galės atsėdėti jiems skirtą laiką, yra eilės, negalima. Procesas vyksta nuolat: vieni išeina, kiti ateina. Tačiau vietų, kur alternatyvios bausmės pageidaujantys piliečiai galėtų atlikti viešuosius darbus, tikrai nėra daug.

Tiesa, vasarą reikalai buvo kiek pajudėję, kai kelios mokyklos panoro pigiai susitvarkyti aplinką. Dabar norinčiųjų įdarbinti prasižengėlius ir vėl nėra daug. Užtat padaugėjo gudraujančiųjų, kurie pasirenka kaip bausmę viešuosius darbus, žinodami, kad jų nebus kur atlikti, ir tikisi nuo bausmės apskritai išsisukti.
„Drįstame manyti, kad žmonės tai žino ir naudojasi, – atvirai sako policijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas V.Vinslovas. – Mat pasirinkus viešuosius darbus bausmė jau nebegali būti pakeista administraciniu areštu.“

Vertina skeptiškai

Beje, įdarbinti nubaustuosius gali ir įmonės, įstaigos, organizacijos – tereikia pateikti paraiškas dėl viešųjų darbų atlikimo. Tokiu atveju įmonės pačios turi organizuoti jų darbą – policija, pasak V.Vinslovo, tik tikrina, ar nubaustasis nevengia atlikti jam skirtos bausmės. Jei koks piktybiškai nedirba, nemokami viešieji darbai keičiami į administracinį areštą.

Tačiau tokių asmenų įdarbinimą daugiabučių bendrijose Viešosios tvarkos biuro viršininkas vertina skeptiškai. Pareigūno manymu, įmonėse viskas daug paprasčiau – yra, kas rūpinasi darbų sauga, darbo organizavimu. O bendrijų atveju namo pirmininkas praktiškai turėtų vienas viską sužiūrėti ir turbūt vargu ar susidorotų.

„Mes manome, kad tai neįmanoma, – neturi iliuzijų V.Vinslovas. – Gali įsivyrauti anarchija ir nesukontroliuosime šio proceso.“

Nors vasarą kelios miesto mokyklos ir pasinaudojo nemokama darbo jėga ir jokių nesklandumų nekilo, žmonių, anot pareigūno, pasitaiko visokių ir kitąkart gali taip nebepasisekti. Viršininką labiau stebina, kodėl pasinaudoti nieko nekainuojančiais viešaisiais darbais nenori didesnės miestą tvarkančios įmonės – juk Panevėžio gatvėse tikrai dar yra ką nuveikti.

Noru nedega

Įmonės savo ruožtu tvirtina jau turinčios užtektinai karčios patirties su tokiais darbuotojais.
„Panevėžio specialaus autotransporto“ direktorius Valentas Bakšys sako, jog jų bendrovei teko susidurti su nubaustaisiais, tačiau dabar kurį laiką jų nebepriima. Vadovo nuomone, kadangi tokie asmenys reikalingi ne bendrovės reikmėms, o miesto tvarkymo darbams, už darbo organizavimą įmonė norėtų gauti pinigų – juk kainuoja įrankiai, nemokamų darbininkų vežiojimas į darbą ir pan. Bet su Savivaldybe kol kas nesutariama dėl kainos.

„Jei ta paslauga bus apmokama, dirbsime, tačiau ne iš malonumo ir ne dėl to, kad degtume noru“, – prisipažino direktorius. Ir pirmiausia, pasak V.Bakšio, dėl to, kad bendrovės patirtis su tokiais darbininkais nebuvo labai gera: teisme viešuosius darbus dirbti besiveržiantys asmenys, kai reikia, dirba, švelniai pasakius, nenoriai.

Bendrijoms, V.Bakšio manymu, irgi nebūtų lengva, ir kažin ar tokia sistema pasiteisintų. Be to, įdarbinus asmenį reikia užtikrinti darbų saugą, paskirstyti užduotis, kontroliuoti procesą, vykdyti darbo valandų apskaitą. Galų gale ir pats darbininkas turi pasitikrinti sveikatą – dirbant viešuosius darbus reikia fizinės jėgos. „Kas sukontroliuotų po vieną žmogų ir kokių pajėgų tam reikėtų?“ – svarstė V.Bakšys.

Be to, bendrijai reikėtų prisiimti ir atsakomybę už žmogų, jei jam kas nutiktų. Taip pat suteikti darbo įrankius, reikiamą aprangą. Direktoriaus manymu, iš norinčiųjų dirbti nemokamus viešuosius darbus tik apie 20 procentų ateidavo „normalesnių“ žmonių. „Dirbti su tokiais žmonėmis nėra paprasta. Būna taip, kad nuveži į darbo vietą, o po kurio laiko dingsta kažkur ir belieka susirinkti išmėtytus įrankius...“ – pasakojo V.Bakšys. Be to, meistrai už tai, kad nedirbantiesiems neužrašydavo darbo valandų, susilaukdavo ir grasinimų ne tik sau, bet ir savo šeimoms. „Malonumas menkas“, – konstatavo jis.

Pasitaikydavo ir kuriozinių atvejų, kai turintysis atlikti nemokamus viešuosius darbus atvyksta į darbą prabangiu automobiliu, o po kurio laiko vietoj jo meistras randa kitą – pasamdytą – asmenį.
Be to, dirbantys po 10–20 valandų neturi ir reikiamų įgūdžių, spartos, o išmokyti per tiek laiko – neįmanoma. „Naudos iš to miestui mažai. Normos kaip mūsų darbuotojai neįvykdo“, – kraipė galvą V.Bakšys.

Sąnaudos didelės – naudos jokios

„Panevėžio gatvių“ direktorius Gintaras Petrauskas taip pat nemokamų darbininkų negiria. Pasak jo, įmonė prieš keletą metų įdarbindavo tokius asmenis, tačiau vėliau atsisakė. Priežastis – situacija tapo nevaldoma.

„Kadangi buvome likę vienintelė įmonė mieste, priimdavusia nuteistuosius atlikti viešuosius darbus, juos siųsdavo iš visur net neklausdami, ir niekas nesiimdavo atsakomybės“, – prisiminė G.Petrauskas.
Dabar „Panevėžio gatvės“ irgi neplanuoja tokios praktikos atnaujinti, nes buvo pakeista darbo specifika. Mat anksčiau įmonė prižiūrėdavo ir miesto kapines, tad asmenys nemokamus viešuosius darbus dirbdavo jose. Dabar gi bendrovei liko tik kvalifikuoti darbai, kurių nubaustieji neatliktų.
Kaip didžiausią problemą G.Petrauskas irgi įvardijo kontrolę – dirbti už bausmę retas kuris nori. Be to, ir čia susidurta su įkalbinėjimais įskaityti neišdirbtas valandas, grasinimais. Buvo kilę ir drausmės problemų, neapsieita be vagysčių.

„Naudos miestui jokios. Sąnaudos didelės, atsakomybė didelė, o realiai per dieną nieko doro nepadaro“, – konstatavo G.Petrauskas.

Dar tikisi samdyti

Pasunkėjus finansinei situacijai viliamasi, kad padėtis su viešaisiais darbais galbūt pasikeis. Panevėžio futbolo akademijos direktorius Darius Butkus sakė šią vasarą samdęs tokius žmones. Pasak jo, kaip ir buvo galima tikėtis, darbininkų atėjo visokių: kai kuriais darbdavys liko labai patenkintas, kitais – mažiau. Pasak D.Butkaus, geriau paprastai dirbo įdarbintieji trumpam laikui. Tie, kuriems buvo skirtas didesnis valandų skaičius, nevengdavo ir patinginiauti, taigi kai kuriuos darbininkus teko pakeisti. Tačiau grasinimų nesulaukta ir, pasak direktoriaus, tarpusavyje jie sutarė normaliai.

„Tuo, ką jie darė, esame patenkinti. Tokia iniciatyva reikalinga ir ateityje tikrai dar prašysime tokių žmonių – trūksta darbo rankų“, – tikino D.Butkus.

Jo teigimu, tikėtis „superdarbo“ iš tokių asmenų neverta, tačiau su pagalbiniais darbais jie tikrai gali susidoroti.

Faktas

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, šiuo metu 153 asmenims paskirta dirbti 27 492 valandas nemokamų viešųjų darbų.