Su piketuotojais susitikęs J. Buzekas savo ruožtu prašė neaštrinti situacijos ir palaukti atsakingų Lietuvos institucijų sprendimų. Europos Parlamento pirmininkas sako tikįs, kad viskas bus pasiekta „žingsnis po žingsnio“ ir tikino, jog prezidentė Dalia Grybauskaitė, su kuria buvo susitikęs, yra pasirengusi ieškoti galimų sprendimų.
„Man svarbiausia yra Lietuvos pozicija šiuo klausimu, nes tai svarbu visoms mažumoms. Taip ir Lietuvoje – jeigu yra kažkokių problemų, jos liečia visas mažumas. Aš manau, kad ponia prezidentė yra pasirengusi spręsti šią problemą ir tai yra svarbiausias dalykas, ką aš jums galiu pasakyti“, - spaudos konferencijoje sakė J. Buzekas.
Teiks pataisas dėl nelietuviškų asmenvardžių
Prezidentė Dalia Grybauskaitė tvirtina, kad tautinių mažumų problemos bus sprendžiamos unifikuotai, neišskiriant būtinai tik lenkų. Šalies vadovė pripažįsta, kad problemų esama, bet atmetė teiginius, kad Lietuva daro kokius nors pažeidimus tautinių mažumų atžvilgiu.
Šalies vadovė, be kita ko, sakė esanti pasirengusi teikti pataisas dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos dokumentuose, laukiama tik Konstitucinio Teismo sprendimo.
DELFI primena, kad pagal 1991 m. priimtą Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT-AS) nutarimą vardai ir pavardės dokumentuose rašomi tik lietuvių abėcėlės raidėmis – dokumentuose negalima rašyti net tokių lotyniškų raidžių, kaip w, q ir x.
Dėl šios priežasties w tampa v, q – k, o x užrašoma ks. Asmenvardžiuose nerašomi ir kitoms kalboms būdingi diakritiniai ženklai, tad pavardė Dzierżyńska tampa tiesiog Dzeržynska.
Konstitucinis Teismas 1999 m. yra paskelbęs, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba, tačiau Seimas šių metų birželį paprašė paaiškinti ankstesnį sprendimą.
Asmenvardžių rašymas dokumentuose jau senokai yra tapęs tarpvalstybinės Lietuvos ir Lenkijos diskusijos objektu. Ši valstybė ir mūsų šalyje gyvenantys lenkų tautinės mažumos atstovai bene vieninteliai reikalauja, kad jų asmenvardžiai Lietuvoje būtų rašomi originalo kalba ir originaliais rašmenimis.
Ragino palaukti Lietuvos institucijų sprendimų
Prie Prezidentūros įsikūrę piketuotojai siekė atkreipti J. Buzeko dėmesį, kad Lietuvoje lenkai negali mėgautis visomis tautinių mažumų teisėmis, kurios numatomos tarptautiniuose dokumentuose. Pasak jų, su Lietuvos valdžia tiesiog neišeina susitarti, tad problemų šleifas tik ilgėja.
„Mes tiesiog norim atkreipti J. Buzeko dėmesį, kad gal būtų gerai ir EP padiskutuoti šiuo klausimu. Mes nenorim skųsti mūsų valstybės, bet reikėtų argumentuotai dalykiškai pasikalbėti, paaiškinti, kad bandom problema spręsti su valdžia, bet mums nepavyksta. Čia nėra išgalvotos problemos, kurių nėra, čia realios problemos“, - sakė pikete dalyvavęs Lietuvos lenkų sąjungos atstovas, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Tadeušas Adžejevskis.
Pikete dalyvavo nedidelis būrelis žmonių, mat pagal Lietuvos įstatymus, neturint leidimo nepaklusnumo akcijai, joje gali dalyvauti ne daugiau nei 10 žmonių. Tačiau kiek tolėliau nuo pagrindinių piketo dalyvių būriavosi dar apie 30 asmenų, kurie tarpusavyje šnekučiavosi lenkiškai.
Lietuvos lenkai kelia keletą problemų: tuose regionuose, kur sudaro daugumą, jie norėtų savo gimtąją kalbą vartoti viešajame gyvenime, o gatves užvardinti lenkų ir lietuvių kalbomis.
Problemų lenkams kelia ir jau minėta nelietuviškų vardų ir pavardžių rašyba bei, jų vertinimu, pernelyg griežti Vyriausybės reikalavimai klasių komplektavimui Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose.
Tuo metu J. Buzekas piketuotojus ragino palaukti Lietuvos institucijų sprendimų. Apie tai Europos Parlamento vadovas kalbėjo ir spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo kartu su D. Grybauskaite.
„Visos mažumos, net jeigu kalbėtume apie visą Europos Sąjungą, nes daugelyje šalių narių turime tam tikrų problemų su mažumomis ir mes žinome, kad žvelgiant pro žmogaus teisių perspektyvą šis dalykas yra labai svarbus. Aš labai laimingas, kad ponia prezidentė yra atvira mažumų pasiūlymams, norams ir viltims. Mano nuomone, tai bus padaryta žingsnis po žingsnio“, - kalbėjo J. Buzekas.