„Mes pasikeitėme nuomonėmis, kad jeigu būtų mūsų frakcijos teisė ir galimybė siūlyti, tai mes tuomet siūlytumėm I. Degutienę. Mes balsavome dėl tokios teorinės galimybės, jeigu būtų taip sutarta, bet tai nereiškia, kad mes jau renkame parašus ir jau teikiame tą kandidatūra“, - DELFI sakė konservatorių-krikdemų frakcijos seniūnas Jurgis Razma.
Pasak politiko, dėl būsimo Seimo pirmininko dar reikės tartis su koalicijos partneriais, tačiau jei šie pritars, kad Seimo pirmininko postas turi priklausyti TS-LKD, parlamento pirmininke bus renkama būtent I. Degutienė.
Šiuo metu I. Degutienė Seimo pirmininkės pareigas eina laikinai, mat antradienį parlamentarai slaptu balsavimu atstatydino iki šiol parlamentui vadovavusį Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderį Arūną Valinską.
Galimais kandidatais į Seimo vadovo kėdę taip pat laikomas Liberalų sąjūdžio pirmininkas bei susisiekimo ministras Eligijus Masiulis bei šiuo metu švietimo ir mokslo ministro pareigas einantis Gintaras Steponavičius.
Klausiamas, ar liberalams būtų priimtina atsisakyti kurios nors ministerijos ir užimti Seimo pirmininko kėdę, E. Masiulis sako sunkiai įsivaizduojantis tokią situaciją: „Aš, sakykim taip, sunkiai įsivaizduočiau tokį dalyką“, - DELFI sakė E. Masiulis.
Užimti Seimo vadovo kėdę galėtų pretenduoti ir dar vienas kandidatas – liberalcentristas Raimondas Šukys, tačiau , kaip DELFI teigė šios frakcijos seniūnas Jonas Liesys, liberalcentristai nesispyriotų, jei būtų sutarta dėl I. Degutienės kandidatūros.
Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro konservatoriai-krikdemai (45 vietos Seime), liberalcentristai (8), Liberalų sąjūdis (11) ir A. Valinsko vadovaujama TPP, kuri skilo į „Ąžuolo“ frakciją (7 nariai) bei Laimonto Diniaus vadovaujamą frakciją „Viena Lietuva“ (12 narių).
Konservatoriai valdo premjero postą bei turi 7 ministrų portfelius, liberalams priklauso 3 ministerijos, liberalcentristams – 2, „ąžuolams“ – 2 (plius turėjo Seimo pirmininką), o „Viena Lietuva“ neturi nieko.
Pastaroji frakcija koalicijoje norėjo dalyvauti lygiaverčiais pagrindais, tačiau premjerui Andriui Kubiliui pareiškus, kad neaiškūs dariniai negali pretenduoti valdyti ministerijų, „vienalietuviai“ ėmė balansuoti ties pozicijos ir opozicijos riba. Kaip DELFI teigė L. Dinius, negavusi pasiūlymo tapti lygiaverte koalicijos nare, „Viena Lietuva“ palaikys tik tuos koalicijos sprendimus, kurie jai atrodys priimtini.