Vieni tokią tvarką vadina diskriminacija ir nori vienodų galimybių visiems, kiti lygina su loterija ir siūlo galvoti, kada pasiimti atostogas.
Atostogos per Žolinę poilsį pratęs
Pagal Darbo kodeksą, kasmetinės atostogos suteikiamos darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti. Jos skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis. Šventės (sausio 1-oji – Naujieji metai, Vasario 16-oji – valstybės atkūrimo diena, Kovo 11-oji – Nepriklausomybės atkūrimo diena, dvi krikščionių Velykų (pagal vakarietišką tradiciją) dienos, gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena, Motinos ir Tėvo dienos, birželio 24-oji – Joninės, liepos 6-oji – Valstybės diena, rugpjūčio 15-oji – Žolinė, lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena, dvi Kalėdų dienos) į atostogų trukmę neįskaitomos.
Tai reiškia, kad žmogus, pasiėmęs atostogas nuo rugpjūčio 3-iosios iki 23-iosios, į darbą galės sugrįžti tik 25-ąją, nes už Žolinę jam priklausys papildoma poilsio diena. O tiems, kurie šį savaitgalį neatostogauja, poilsio diena dingsta, mat Seimas pernai atsisakė su šventėmis sutampančių savaitgalių kompensavimo.
Šia nuostata pasipiktinęs vilnietis Dainius mano, kad visiems turi galioti vienoda tvarka – arba kiekvienam duoda po laisvadienį, arba nepratęsia atostogų.
„Kas čia per nelygybė – atostogaujančiai kolegei poilsio dieną perkelia, o man, kadangi neatostogauju, – ne. Arba visi turi gauti, arba nė vienas. Negali būti dvejopų standartų. Gal Seimo nariams kiekviena diena šventė, bet man tai atrodo neteisinga. Galų gale tai aktualu darbdaviams – juk jiems reikės mokėti už papildomą atostogų dieną", – kalbėjo DELFI pašnekovas.
Neatostogaujantiems savaitgalius kompensavo trumpai
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas teigė, jog tvarka, kai šventės „pratęsia" atostogas, Darbo kodekse buvo įrašyta seniai. Tai buvo vienas iš argumentų siūlant kompensuoti su šventėmis sutampančius savaitgalius.
Anot parlamentaro, ar leisti pratęsti atostogas tuo atveju, kai į jas įsiterpia valstybės šventė, yra politinio apsisprendimo reikalas. Jis atkreipė dėmesį, kad Seimas, po kelerių metų naikindamas „pavogtų" savaitgalių kompensavimą, šią normą vėl paliko galioti tik tuo metu dirbantiems, bet ne atostogaujantiems žmonėms.
Paklaustas, ar nebūtų prasminga sunkmečiu visai atsisakyti tokio poilsio dienų kilnojimo, A. Sysas pažymėjo, kad stengiamasi nekeisti teisinės bazės darbuotojų nenaudai.
Socdemo žodžiais, kai kuriose kitose Europos Sąjungos šalyse suteikiama 20 ar 24 darbo, o ne kalendorinės dienos, taigi švenčių nereikia kompensuoti.
Atostogos – lyg loterija
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys teigė negirdėjęs, kad kas nors dabartinėje atostogų suteikimo tvarkoje įžvelgtų problemą. Nors ir pripažino, kad, pagal ekonominę logiką, „kiek žmogus dirba, tiek sukuria", tikino nematantis prasmės ką nors keisti.
„Čia – kaip loterijoje išlošti, – juokėsi Lietuvos maistininkų profesinė sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė. – Laimės dalykas – vienam žmogui pasisekė pasiimti atostogas per vieną šventę, kitam gal pasiseks per kitą."
Anot jos, nėra blogai, jei darbuotojai gauna papildomą poilsio dieną: „Legenda, kad lietuviai daug atostogauja. Pavyzdžiui, kiek švenčių turi ispanai – vien švenčia ir švenčia."
G. Gruzdienės teigimu, darbdaviui naudingas ne dar vieną dieną atidirbęs žmogus, o pailsėjęs darbuotojas.