M. Kolerovas vyko į Lietuvą laikraščio „Litovskij kurjer“ kvietimu dalyvauti apskritojo stalo diskusijoje „Lietuvos ir Rusijos santykių perspektyvos: „perkrovimas“ arba stagnacija“.

Turėjo kalbėti apie Lietuvos ir Rusijos santykius

Valstybės sienos apsaugos tarnyba DELFI patvirtino, kad M. Kolerovas Kenoje iš traukinio išlaipintas 7 val. Tai padaryta patikrinus Migracijos departamento Lietuvoje nepageidaujamų asmenų duomenų bazę.

Migracijos departamentas DELFI patvirtino, kad M. Kolerovas Lietuvoje yra nepageidaujamas, tačiau daugiau informacijos neteikė.

Šis Rusijos pilietis nesulaikytas, jis gali keliauti, kur nori, išskyrus Lietuvą.

Pasieniečių duomenimis, jo Šengeno visa išduota Lenkijoje. Apribojimas atvykti į šalį yra nacionalinis, į kitas Šengeno valstybes M. Kolerovas turi teisę įvažiuoti.

Ketvirtadienį priešpiet jis dar buvo Kenoje. Artimiausiu traukiniu M. Kolerovas išvyks iš šalies.

Pats M. Kolerovas internetu susirinkusios diskusijos dalyviams taip komentavo situaciją: „Negaliu vadintis persona non grata, nes nesu valdininkas“.

DELFI žiniomis, M. Kolerovas yra nepageidaujamas ir Estijoje.

Apskrito stalo diskusijoje M. Kolerovas ketino skaityti pranešimą „Istorinės ir geoekonominės sąlygos plėtojant Lietuvos Ir Rusijos santykius“. Į renginį taip pat kviesti „Baltijos media centro“ vadovas, politologas Igoris Pavlovskis, Rytų geopolitikos studijų centro direktorius Laurynas Kasčiūnas, Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas Laurynas Jonavičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius, Seimo Užsienio reikalų komiteto nariai.

„Nieko neatšauksime, – priešpiet DELFI sakė vienas iš diskusijos organizatorių, „Litovskij kurjer“ žurnalistas Denisas Tarasenko. – Susisieksime su juo (M. Kolerovu) per interneto programą „Skype“ ir mobilųjį telefoną, kad galėtų ne tik kalbėti, bet ir diskutuoti“.

Buvo atsakingas už buvusių SSRS respublikų diskreditavimą

M. Kolerovas ne kartą lankėsi Lietuvoje, dalyvavo įvairiuose renginiuose. Bene paskutinis renginys, kuriame jis dalyvavo, buvo 2006 m. Vilniuje vykusi konferencija.

2007-ųjų vasarą jis buvo kviestas atvykti į Geopolitinių studijų centro organizuojamą „Vasaros akademiją", kur planuota nagrinėti postsovietinės erdvės konfliktų klausimus.

Tačiau politikai pasiūlė kirsti antausį vis agresyvesnės politikos Baltijos šalių atžvilgiu besilaikančiai Rusijai ir neįsileisti į Lietuvą vieno iš tuometinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjų M. Kolerovo.

„Kadangi Rusija dažnai naudoja tą politinio motyvo argumentą, pavyzdžiui, Seimo pirmininko pavaduotojas Andrius Kubilius yra įtrauktas į sąrašą tų politikų, kurie bus neįleidžiami į Rusiją dėl politinių dalykų, tai, manau, kad M.Kolerovo pasisakymai, ypatingai paskutiniai dėl Estijos yra pakankamai rimtas pagrindas svarstyti klausimą politiniu aspektu, tai yra galvoti apie vizos neišdavimą jam“, - 2007 m. DELFI kalbėjo tuometis Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas.

Geopolitinių studijų centro direktorė Greta Tučkutė ketvirtadienį DELFI teigė, jog galiausiai nevienareikšmiškai vertinamas pranešėjas, pasitarus su atsakingomis institucijomis, nebuvo kviestas.

Radikalumu garsėjantis M. Kolerovas aktyviai palaikė Rusijos vicepremjero Sergejaus Ivanovo kvietimą boikotuoti estiškas prekes, kilus konfliktui dėl Estijos sprendimo iškeldinti Bronzinio kario skulptūrą iš Talino centro. Anot Rusijos žiniasklaidos, jis pareiškė, „kad jei Estija nori išgarsėti Judo vaidmenyje, mes (Rusija – DELFI) neturėtume sulaikyti Estiją nuo jos gėdingų veiksmų“.

Rusijos užsienio reikalų ministerija 2006 m. vasarį buvo pareiškusi pretenzijas Estijai dėl jo vizito į Estiją sužlugdymo. Estija tuomet oficialiai teigė, jog M. Kolerovui neišduota viza dėl techninių nesklandumų. Tačiau žiniasklaidoje šie Estijos pareigūnų veiksmai laikyti diplomatiniu atsaku į 2005 m. lapkričio Rusijos valdžios akibrokštą, kuomet ši šalis tuometiniam Estijos užsienio reikalų ministrui Urmui Paetsui neišdavė vizos ir tokiu būdu neleido atvykti į Sankt Peterburge vykusį ES - Rusijos apskritojo stalo posėdį pasienio klausimais.

M. Kolerovas nuolat deklaruoja didžiavalstybinės Rusijos užsienio politikos postulatus. Oficiali jo vadovautos valdybos paskirtis - palaikyti ryšius su tėvynainiais, gyvenančiais buvusiose sovietinėse respublikose, pirmiausiai Baltijos valstybėse.

Tačiau, pasak interneto svetainės gazeta.ru, M. Kolerovas Kremliaus administracijoje buvo atsakingas ne tik už kai kurių buvusių sovietinių respublikų diskreditavimą tarptautinėje arenoje, bet ir už kovą su „oranžinėmis revoliucijomis” Maskvai ištikimose NVS šalyse”. Gazeta.ru konkrečių valstybių pavadinimų nemini, bet aišku, kad turimos galvoje Baltijos šalys, Gruzija ir Ukraina bei Baltarusija ir Uzbekistanas.