Anot jo, pagal šią krizinę logiką, jeigu nebus dar didesnių ekonominių sukrėtimų, Lietuva sklandžiai liberalizuosis ir pereis į nuoseklesnį estišką liberalų kapitalizmą, kuriame socialinės apsaugos sritis bus siauresnė nei yra dabar.
Nėra pinigų – mažinsim socialinę apsaugą
Z. Norkus Vilniaus universitete Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute surengtoje diskusijoje pasakojo, kad Lietuvoje posūkį į tam tikrą liberalumą lėmė jau pirmosios 1990-1992 m. įvykdytos reformos. Profesorius pabrėžia, kad proceso paleidimo metu Lietuvoje valdžią „paėmė“ kraštutiniai antikomunistai – vadinamieji „landsbergininkai“, kurie vertė viską aukštyn kojom.
Reformų logika, anot Z. Norkaus, buvo tokia – viską darykim atvirkščiai nei buvo, atvirkščiai nei mus mokė: „Jie perstūmė šakutę, kuri paleido traukinį tam tikra kryptimi. Tai darydami jie vertė aukštyn kojom viską, ką buvo išmokę studijuodami sovietinę politinę ekonomiją ir kitus mokslus. Reformų logika buvo tokia: bet kurioje srityje darykime viską atvirkščiai“.
Tačiau suformuotas modelis buvo nenuoseklus: vienos visuomenės gyvenimo sritys veikė pagal neoliberalaus kapitalizmo principus, kitose dar tvyrojo „kairuoliškos“ idėjos. Pasak Z. Norkaus, jeigu vienos visuomenės subsistemos yra organizuotos pagal neoliberalų arba rinkos modelį, o kitos – ne, tai tarp subsistemų susidaro trintis, kuri skatina pagal tą pačią logiką pertvarkyti visas sritis.
Šiam tikslui puikiausiai pasitarnaus pasaulio valstybių ekonomikas krečianti krizė, kuri, pasak profesoriaus, bent jau Lietuvoje gali būti panaudota neoliberaliųjų reformų pagreitinimui.
„Krizės situacija gali būti panaudota ir bus naudojama būtent neoliberaliųjų reformų pagreitinimui. Nes atsakymas į visus klausimus jums žinomas – va, nėra pinigų. Jeigu nėra pinigų, tai galima mažinti socialinę apsaugą ta proga“, - kalbėjo Z. Norkus.
Ateityje už aukštąjį mokslą mokės visi?
Pasak mokslininko, daug pavyzdžių ieškoti nereikia, mat pastaruoju metu neoliberalizmo link sukamas aukštasis mokslas. Seimo patvirtinta aukštojo mokslo reforma, pasak Z. Norkaus, remiasi prielaida, kad aštuoniolikmetis abiturientas rinkdamasis, kur mokytis, yra visiškai informuotas apie situaciją rinkoje ir remdamasis racionaliais kriterijais nusprendžia, kur stoti. Tai, anot profesoriaus, labai panašų į dantų pastos rinkimąsi.
„Aš, pavyzdžiui, tikiu, kad galima racionaliai pasirinkti dantų pastą. Čia įmanoma įvykdyti visas reikiamas sąlygas, jeigu, aišku, nebrangini savo laiko visiškam informuotumui. Bet kai renkiesi tarp diplomų, tai negali žinoti, kas ten yra toje disciplinoje, jeigu nestudijavai. Na, bet tiek to, šunys nematė. Renkasi jie... Tai reiškia, kad kapitalizmas darosi nuoseklesnis“, - svarstė Z. Norkus.
Anot profesoriaus, nesvarbu, kad šiuo metu visi raminami, jog gerai besimokantiems bus suteikiami vadinamieji pinigų „krepšeliai“, o kiti galės imti paskolas ir taip įgyti išsilavinimą. Ateityje, Z. Norkaus nuomone, „krepšelių“ gali nuosekliai mažėti, kol galiausiai už aukštąjį mokslą mokės visi.
„Jeigu krepšelių bus nedaug, pasakys, nėra pinigų. Tai reiškia, kad tiesiog reikės mokėti už aukštąjį mokslą beveik visiems. Aš manau, kad metai iš metų tų krepšelių mažės ir kada nors visi mokės už mokslą ir turėsim tobulai veikiančią rinkos ekonomiką. Krizės situacija padės nuosekliau įgyvendinti liberaliuosius principus. Bus, pavyzdžiui, pasakyta – krepšeliams aukštajame moksle pinigų nėra. Toliau bus pasakyta – nėra pinigų mokėti daktarams. Prašom susimokėti! Ir taip toliau“, - sakė Z. Norkus.
Pasaulinė krizė gali sužlugdyti ES
Kalbėdamas apie pasaulio tendencijas ir reakciją į krizę, Z. Norkus pabrėžia, jog, pavyzdžiui, neoliberalizmo bastionas – JAV – į krizę reaguoja atvirkščiai, tai yra kai kuriose srityse atsisako laisvos rinkos principų ir suka į kairę. Kaip pavyzdį Z. Norkus pateikia JAV bankų gelbėjimo planus, mat po „Lehman Brothers“ žlugimo pamatyta, kad rinka čia nesuveiks.
Vertindamas bendrą valstybių reakciją į siaučiančią krizę, profesorius pastebi, kad tiek JAV, tiek Europos Sąjungos (ES) šalys linkusios tvarkytis atskirai ir kiekviena taiko savus vaistus. Tokia tendencija, pasak jo, gali atvesti prie ES žlugimo, ypač tuo atveju, jeigu situacija taps kritinė, pavyzdžiui, panaši į 1929-1933 m. patirtą „didžiąją depresiją“.
„ES laukia labai sunkūs išbandymai. (...) Kiek aš matau, nelabai sekasi susitarti dėl bendrų veiksmų, žingsnių. Vienaip vieno šalys daro, kitos kitaip – visi sprendžia tas problemas pavieniui. Reiškia, krizė yra labai rimtas pavojus ES egzistavimui“, - sakė Z. Norkus.
Pasak profesoriaus, jeigu krizė itin pagilėtų, tai stebėtume visų karą prieš visus bei solidarumo stygių. „Kol ES branduolio šalims pačioms nėra taip blogai, tol tas Europos solidarumas lieka. Bet daugiau to, kad kas nors būtų, aš nematau. Bijau, kad jeigu krizė gilės ir sunkės, ES gali nebespėti gesinti gaisrų - tada gali būti labai liūdnos ir blogos pasekmės“.