Kol ekspertai tyrė tariamą dokumentą, teismo posėdžiai nevyko. Šią savaitę teisme BNS sakė, kad artimiausias posėdis dar nėra paskirtas.

Prieštaringos reputacijos verslininkas Jonas Urka praėjusių metų pavasarį pareiškė, kad per dabar jau mirusį akademiką, buvusį Lietuvos ambasadorių Didžiojoje Britanijoje Raimundą Rajecką, 1995 metų gegužę V.Landsbergiui neva paskolino 400 tūkst. litų, kurių šis negrąžinęs.

Šių žinių paskleidimą prokuratūra įvertino kaip šmeižtą ir gegužės 29 dieną iškėlė bylą už V. Landsbergio apšmeižimą.

Kai byla pateko į teismą ir buvo pradėta nagrinėti, teisiamasis J.Urka pateikė tariamos paskolos dokumento originalą ir paprašė paskirti ekspertizę.

Paskirti ekspertizę paprašė ir nukentėjusysis V.Landsbergis, prašymui neprieštaravo ir valstybės kaltintojas.

J.Urkos teiginius apie tariamą skolą V.Landsbergis yra pavadinęs "kliedesiais". Penktadienį BNS nepavyko susisiekti su į užsienį išvykusiu V.Landsbergiu, nei su J. Urka.

J.Urka teismui yra pateikęs 1995 metų gegužės 20 diena datuotą "paskolos sutartį", neva pasirašytą V. Landsbergio.

Tačiau joje trūksta tokiam dokumentui būdingų rekvizitų - skolintojo ir skolininko adresų, asmens kodų, klaidingai nurodyti V.Landsbergio gimimo metai.

V.Landsbergis teismui yra sakęs, kad įtaria, jog jo parašas buvo padirbtas mėgdžiojant jo netipišką parašą, kuris yra jo parašytoje knygoje "Lūžis prie Baltijos".

Teismo posėdyje iš V.Landsbergio ir J.Urkos ekspertė paėmė rašysenos ir parašų pavyzdžius. Tiek teisiamasis, tiek nukentėjusysis gavo po 10 lapų ir, ekspertės paliepimu, rašė užduotis.

Rugpjūtį laikraštis "Vakaro laikraštis Vakaro žinios" rašė, kad redakcijos žiniomis, J.Urka esą prisipažino, kad pasiūlymą apšmeižti V. Landsbergį neva pateikė buvęs parlamentaras Audrius Butkevičius.

A.Butkevičius kalėjo toje pat Vilniaus miesto sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje, kaip ir J. Urka. Be to, jie tą pat dieną šių metų kovą išėjo į laisvę.

J.Urka kovo 20 dieną buvo paleistas iš Vilniaus sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijos, kur atliko bausmę už svetimo turto iššvaistymą stambiu mastu. 1999 metais buvęs UAB "Svetur" generalinis direktorius J.Urka buvo nuteistas kalėti 5 metus už bendrovės turto iššvaistymą, po to jam bausmė jam buvo sutrumpinta. Iškalėjęs du trečdalius bausmės, jis anksčiau laiko buvo paleistas į laisvę.

45-erių metų J.Urkai už šmeižtą gresia bauda arba įkalinimas iki dvejų metų.