Gegužės 1-osios šventės ištakos siekia dar XIX amžių. Būtent tą dieną 1886 m. Čikagos policija buvo priversta malšinti darbininkų demonstraciją, kurios metu apie 400 tūkst. darbininkų reikalavo sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Tą kartą neapsieita be aukų, bet darbininkai pasiekė savo – netrukus 45 tūkst. žmonių darbo diena buvo sutrumpinta.
Po poros dienų vėl vyko protestai, kurių metu policija pradėjo šaudyti į žmones. Dauguma profesinės sąjungos narių vėl išėjo į gatves. Kai kurie protestuotojai atsidūrė teisme, o keturi pagrindiniai jų vadovai buvo pasmerkti myriop.
Taigi Gegužės 1-ąją atsimenamos darbininkų protesto aukos. Po trejų metų Paryžiaus II tarptautinis kongresas paskelbė Gegužės 1-ąją viso pasaulio darbininkų solidarumo diena.
Lietuvoje pirmuosiuose tarpukario švenčių ir poilsio įstatymuose Darbo žmonių šventė buvo įtvirtinta kaip ne darbo diena, tačiau 1930 m. ji buvo panaikinta. Nuo 1930 m. šią dieną švęsdavo tik komunistai, kurie platindavo atsišaukimus, keldavo vėliavas, kartais bandydavo rengti demonstracijas. Komunistų partija buvo nelegali, tad demonstracijos būdavo vaikomos.
Mūsų šalį inkorporavus į Sovietų Sąjungą, 1941 m. demonstracijos vėl pradėtos rengti. Intensyviai šią dieną šventė vokiečiai, mat nacionalsocialistai – darbininkų partija. Dėl to 1942 m. vokiečių okupacijos metu dabartinėje Katedros aikštėje stovėjo vaišėmis nukrauti stalai.
Sovietmečiu Gegužės 1-oji minėta kaip Tarptautinė darbo žmonių solidarumo šventė.
Pirmais pokario metais demonstracijos su arkliais, vežimais rengtos ir mažuose miesteliuose. Pastatydavo tribūną, pro ją važiuodavo su arkliais, transparantais. Tribūnoje stovėdavo kolūkio pirmininkas, apylinkės pirmininkas, enkavėdistas – jie priiminėdavo paradus.
Paskui akcijos rengtos tik didesniuose miestuose, rajono centruose. Visos jos vyko pagal tą patį modelį – rankose laikydami transparantus, šaukdami lozungus, gatvėmis žygiuodavo komunizmą šlovinantys demonstrantai.
Atkūrus Nepriklausomybę šios šventės buvo kratomasi, bet prieš kurį laiką Gegužės 1-oji vėl buvo paskelbta švente, nedarbo diena. Todėl kitą savaitgalį nedirbsime ne tik šeštadienį ir sekmadienį, bet ir penktadienį.
Jei tebegaliotų 2005 m. Seimo patvirtinta tvarka, kai su šventėmis sutampančios savaitgalio dienos kompensuojamos papildomais laisvadieniais, ilsėtis galėtume ir pirmadienį, po Motinos dienos. Tačiau pernai gruodį to buvo atsisakyta.
Beje, anksčiau kai kurie parlamentarai siūlė išbraukti Gegužės 1-ąją iš valstybės švenčių sąrašo, bet nesėkmingai. Šią dieną švenčia ne tik Lietuvos, bet ir daugelio kitų šalių gyventojai, nors ji ir vertinama prieštaringai.
Daugelis tautų gegužės 1 d. nuo seno rengdavo pagoniškas pavasario pasitikimo apeigas. Mūsų šalyje kartu minimos ir Gegutės, Lietuvos aviacijos bei Lietuvos įstojimo Europos Sąjungą dienos.