Suskubo pakeisti duomenis

Įstatymai draudžia Seimo nariams užimti visuomeninių organizacijų, sporto federacijų ir kitų institucijų prezidento pareigas.

Pradėjus domėtis, ar iš tiesų ministras pirmininkas iki šiol užima Lietuvos šaudymo sporto sąjungos prezidento pareigas, savaitraščio žurnalistai įsitraukė į tikrą detektyvą. Mat Lietuvos Konstitucinis Teismas prieš keletą metų išaiškino, jog parlamentarai negali eiti jokių kitų pareigų, išskyrus jų tiesioginį darbą Seime bei Vyriausybėje.

Taigi politikai turi atsisakyti vadovų postų sporto federacijose, nes manoma, jog vadovaudamas panašioms organizacijoms Seimo narys gali panaudoti mandatą ne visos tautos labui, o kažkuriai konkrečiai visuomeninei organizacijai. Be to, būdamas sporto federacijos prezidentu politikas gali atstovauti siauriems ta sporto šaka užsiimančių žmonių interesams.

Tačiau dar prieš keletą dienų Lietuvos Respublikos Vyriausybės internetiniame puslapyje premjero biografijoje buvo aiškiai nurodoma, jog jis „yra Lietuvos šaudymo sąjungos prezidentas“. Norėdami tuo įsitikinti, panaršėme ir minėtos sąjungos internetinėje svetainėje, kur prieš keletą dienų dar puikavosi įrašas: „Sąjungos prezidentas – Andrius Kubilius“. Tačiau po to, kai žurnalistai pasiteiravo apie tai pačios sąjungos vadovybės ir premjero atstovo spaudai, politiko pavardė prie pareigų iš interneto netikėtai dingo.

Skelbė senas žinias?

„Ministras pirmininkas nėra Lietuvos šaudymo sporto sąjungos prezidentas. A. Kubilius atsistatydino iš šių pareigų dar praėjusių metų spalio mėnesį. Apgailestaujame, kad Jus suklaidino pasenusi Lietuvos šaudymo sporto sąjungos interneto svetainės informacija“, – teigė premjero atstovas spaudai Ridas Jasiulionis ir pažadėjo ištaisyti klaidinančią informaciją Vyriausybės tinklapyje.

Tačiau kodėl net po KT išaiškinimo būdamas Seimo nariu A. Kubilius vis dėlto ėjo šaudymo sporto sąjungos prezidento pareigas? Premjero atstovas pacitavo Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 10 d. sprendimą, kuriame teigiama, jog „Konstitucija Seimo nariui nedraudžia užimti įvairių pareigų profesinėje sąjungoje, kitoje asociacijoje, kurios narys jis yra, ir jai atstovauti.“ Anot R. Jasiulionio, etikos sargai arba nežinojo šio Konstitucinio Teismo sprendimo, arba sąmoningai klaidino.

Anksčiau politikas A. Kubilius spaudoje yra prisipažinęs, jog šaudymu jį sudomino klasės draugas. Tačiau didelio indėlio, tikino, į šaudymo sporto sąjungos veiklą jis neįnešė, nes neturėjo tam daug laiko.

Savaitraštyje „Sportas“ anuomet dar tik parlamentaras A. Kubilius pripažino, kad žinomą pavardę visuomenėje turintis žmogus gali daugiau pagelbėti įvairioms sporto organizacijoms: „Ne politikai nori būti federacijų vadovais, o sportininkai, tikėdamiesi, kad garsi pavardė padės lengviau spręsti problemas, prašo žinomų šalies veikėjų pagalbos. Sportininkai yra suinteresuoti, kad jų aplinkoje būtų puikiai visuomenėje žinomas žmogus. Garsi pavardė lengviau pritraukia dėmesį, investicijas.“

Palaikė moraliai

Lietuvos šaudymo sporto sąjungos generalinio sekretoriaus pareigas laikinai einanti Irena Jurevičiūtė teigė, jog netrukus bus renkamas naujas sąjungos prezidentas. „Nuo pernai spalio mėnesio A. Kubilius atsistatydino. Ką gero nuveikė? Moraliai, aišku, palaikė. Tiesiog jam patinka šaudymo sportas“, – pasakojo pašnekovė.

Paklausta, kodėl atsistatydinus A. Kubiliui, internetiniame puslapyje vis dar buvo nurodomos tokios jo pareigos, I. Jurevičiūtė tikino, jog buvo laukiama naujų prezidento rinkimų, kurie, lyg tyčia, turėjo įvykti kitą dieną po žurnalistų pasidomėjimo.

„Mes nieko nekeitėme puslapyje, nes su naujais rinkimais vis tiek keisis visa valdžia, o su ja – ir visas puslapis“, – aiškino moteris ir pridūrė, jog sąjungos prezidentu paprastai renkamas arba žinomas, arba turtingas, arba sportui atsidavęs žmogus. Anot jo, aktualu, kad prezidentas galėtų pritraukti kuo daugiau lėšų, nes federacijoms visada jų trūksta.

Tam pritarė ir Lietuvos kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Mykolas Kačkanas, manantis, jog šaudymo sporto sąjungoje turi būti galingas prezidentas, kuris „gali atnešti pinigus“: „Prezidentas turėtų būti politikas ar verslininkas, kuris gali padėti finansuoti federaciją, kartais – net iš savo asmeninių lėšų“.

Etikos sargai sutriko

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas pabrėžė, jog Seimo narys negali būti jokios visuomeninės organizacijos ar sporto federacijos prezidentu, tik eiliniu nariu.

Paklaustas, kaip vertina tai, kad premjeras A. Kubilius savo biografijoje įrašęs užimamas Lietuvos šaudymo sporto sąjungos prezidento pareigas, A. Salamakinas kiek sutriko: „Man atrodo, kad jis (A. Kubilius – red. pastaba) nėra tuo prezidentu. Nes jis negali juo būti. Galbūt jis yra tik kaip garbės prezidentas. 2004 metų liepos 1 dieną Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Seimo nariai negali užimti tokių pareigų.“

Seimo nariai negali būti sporto federacijų prezidentais, nes iškreipiamas „lygiateisiškumo principas“. Jei iš 110 sporto federacijų, pavyzdžiui, 30 Seimo narių užima federacijų prezidentų pareigas, anot A. Salamakino, atsiranda tam tikras jų asmeninis požiūris, mat parlamentaras turi daugiau galimybių paveikti federacijos biudžetą.

„Sporto federacijos finansuojamos iš valstybės biudžeto. Todėl, kai joje yra Seimo narys, biudžete paprastai būna daugiau numatyta lėšų, kitaip skirstomos fondo lėšos. Todėl Konstitucinis Teismas ir uždraudė tai“, - sakė A. Salamakinas.

Komisijos vadovas prisiminė, jog iki Konstitucinio Teismo uždraudimo, įvairių sporto organizacijų prezidentais buvo daugiau nei 30 Seimo narių ir kitų politikų. Tačiau priėmus įstatymą šių pareigų, anot pašnekovo, politikai atsisakė. Kaip laikomasi šio įstatymo? A. Salamakinas patikino, jog viešų ir privačiųjų interesų deklaracijoje turi būti nurodyta, ar Seimo narys vadovauja kuriai nors organizacijai. Anot jo, pažeidimų kol kas nerasta.