„Jei esate prancūziškai kalbantis sunkvežimo vairuotojas, kuriam patiktų įsikurti 80 kilometrų nuo Baltarusijos sienos už minimalų maždaug 200 dolerių atlyginimą per mėnesį, tuomet jūsų mielai lauktų Irena Grabauskienė – ji vadovauja darbo biržai Marijampolėje, 50 tūkst. gyventojų turinčiame mieste niūriame dirbamos žemių ir miškų kampelyje Lietuvos Pietuose, o ši sunkvežimo vairuotojo vieta praėjusį ketvirtadienį buvo vos viena iš aštuonių laisvų, į kurias ji negalėjo nieko surasti. Didžiajai daugumai iš 3 tūkst. registruotų bedarbių perspektyvos išties yra liūdnos“, – rašo J. Burke`as.

„Aš stengiuosi būti optimistiška. Dirbant mano darbą, reikia tokia būti“, – I. Grabauskienę cituoja „The Observer“, kuriame priduriama, jog „Marijampolėje optimizmo maža – kaip ir visoje Rytų bei centrinėje Europoje. Nuo Baltijos iki Juodosios jūros globalus ekonomikos nuosmukis smogia smarkiai. Pagal paskutines prognozes, Lietuvos ekonomika šiemet smuks 6 proc., Latvijos – 10 proc.“.

„Mes augome, augome, augome, o tada... bum!“, – aiškino Lietuvos Premjeras Andrius Kubilius.

„Mums tai nebuvo lengvas periodas. Žmonės prislėgti, emocingi, nervingi. Problema – kaip išgyventi kitus dvejus metus“, – pridūrė jis.

A. Kubilius nurodė, jog „krizė suteikia galimybę rimtai pasikeisti. Jei nesikeisi, tiesiog nukentėsi“.

„Dabar klausimas, kokią formą tie pokyčiai įgaus. Ekonomikos krizė regione jau pakurstė socialinę įtampą – Lietuvoje ir Latvijoje praėjusį mėnesį kilo beprecedentės riaušės. Vakarų Europoje daugelis prognozuoja populistinio nacionalizmo, demagogijos ir socialinių neramumų proveržius.

Vietos politikai sako, kad Vakarų baiminimasis dėl smurto bangos ar netgi dėl valstybių žlugimo yra perdėtas, tačiau sutinka, kad ūkio nuosmukis kursto perkratyti suvokimą, kokiu ekonominiu ir socialiniu modeliu remtis, kai nusės dulkės“, – rašo J. Burke`as.

„Mums, pirmajai pokomunistinei kartai, tai padarys didelį poveikį“, – sakė 27-erių Agnė Navickaitė, dėstanti kalbas Vilniaus universitete.

„The Observer“ rašo, jog jos atlyginimas neseniai sumažintas, tad reikia dirbti ilgesnes valandas, kad pinigų pakaktų, o kai kurie merginos draugai darbą jau prarado, prieš tai pasiėmę nemenkas būsto paskolas.

„Dabar matome, kad žmonės vienas kitam tampa daug artimesni nei per tą beprotišką vartojimo laikotarpį. Žmonės nusigręžia nuo materializmo ir grįžta prie žmogiškųjų vertybių“, – kalbėjo A. Navickaitė.

Opozicijos lyderis ir socialdemokratų vadovas Gediminas Kirkilas taip pat aiškina pastebintis skirtumą: „Gana ilgą laiką rinkęsis kitą kryptį, jaunimas grįžta pas mus, prie mūsų, o ne konservatorių ar liberalų vertybių“.

„Marijampolės pieno konservų“ vadovas Raimondas Karpavičius savo ruožtu sakė į krizę žvelgiantis kaip į galimybę „priartėti prie Dievo“.

„Mūsų kūnai apsitraukė riebalais, gaudami ES subsidijų tapome tingūs, mūsų sielos sugniužo. Krizė mums padarys gera“, – aiškino R. Krupavičius, neseniai priverstas atleisti dalį darbuotojų.

Retas Marijampolėje, rašoma „The Observer“, ilgisi komunizmo laikų.

„Jūs turbūt juokaujate. Galbūt keletas ypač neturtingų, bet niekas kitas“, – aiškino 42-ejų marijampolietis.

„Nepasitikėjimas šiandienos Rusija ir dešimčių brutalaus, nekompetentingo valdymo metų prisiminimas reiškia, kad Lietuva, pirmoji iš sovietų respublikų paskelbusi nepriklausomybę, išlieka giliai proamerikietiška, kad ir kokios bebūtų krizės šaknys. Parama karių siuntimui į NATO misijas Afganistane taip pat išlieka stipri, tikina A. Kubilius, o tikėjimas ES irgi tebelieka solidus“, – rašo J. Burke`as.

„Nusistatymas prieš pastarųjų kelerių metų vartotojiškumą ir materializmą gali būti išpūstas. Labai mažai žmonių iš pagrindų suabejojo kapitalizmu ir liberalia demokratija“, – teigia apžvalgininkas Virginijus Savukynas.