Šiuo metu iš kadaise 200 centre gyvenusių pabėgėlių, likę tik apie 50. Rukliečiai tvirtina jau kurį laiką mėgaująsi ramybe, nes dabartiniai centro gyventojai yra ramūs, daugelis gyvena šeimomis, todėl nėra konfliktiški.

Todėl net teorinę galimybę, kad buvę Gvantanamo kaliniai būtų priimti ir apgyvendinti Rukloje, vietos gyventojai vertina su nerimu ir nepatikliai.

"Vaizdo kaliniai tikrai nepagražintų, juk jie siejami su terorizmu – neaiškaus plauko žmonės. Dabartinių pabėgėlių nematome, jie gyvena savo gyvenimą, o jei kaliniai gyventų pabėgėlių sąlygomis ir laisvai vaikščiotų po gyvenvietę būtų labai neramu ir dėl savęs, ir dėl vaikų. Kiltų triukšmas, eitume protestuoti. Siūlydamas Lietuvoje apgyvendinti Gvantanamo kalinius užsienio reikalų ministras galvoja ne apie žmones, o apie savo karjerą", – samprotavimais dalijosi Povilas Kapelinskas.

Išeis protestuoti

"Jau prikentėjom nuo pabėgėlių prieš keletą metų, kurie darydavo ką norėdavo, o jei priimtų ir kalinius iš Kubos, tai būtų baisi netvarka. Gyventi taptų labai baisu, labiausiai neramu būtų dėl vaikų ateities", – antrino ruklietės Irma Krištupienė ir Vaiva Valuntaitė.

Panašias nuomones žėrė ir kiti gatvėse sutikti Ruklos gyventojai, daugelis jų pasakojo turėję užtektinai bėdų su Pabėgėlių priėmimo centre gyvenančiais svetimšaliais, todėl jei būtų svarstoma galimybė priimti kalinius iš Kubos, išeitų į gatves protestuoti.

Grėsmė Lietuvos saugumui

Rukloje sutikti policininkai tikino, kad buvę Gvantanamo kaliniai, siejami su terorizmu, būtų uždelsto veikimo bomba, nes niekas negalėtų garantuoti, ar miestelyje esantys kariniai daliniai netaptų jų taikiniu.

"Rukloje įsikūręs didžiausias karinis dalinys, greta įkurtas ir pabėgėlių centras, o kas tuos pabėgėlius labai tikrina? Juk iš kitų valstybių gali atsiusti teroristų ar šnipų, kurie darytų ką nori. Greta apgyvendinti kariškius ir kalinius būtų tikrai nelogiška. Užtenka mums ir pabėgėlių centro gyventojų", – stebėjosi policininkai Aivaras Lukminas ir Giedrė Čepkasukienė.

Ruklos pareigūnai pasakojo, kad vietos gyventojai prisikentėjo nuo centre prieš keletą metų gyvenusių pabėgėlių, todėl apgyvendinti buvusius kalinius jų atžvilgiu būtų neteisinga.

Šiuo metu Ruklos pabėgėlių priėmimo centre gyvena 55 pabėgėliai. Į miestelį jie atvyksta iš Pabradės užsieniečių registracijos centro, perėję asmenybės patikrinimo procedūras.

Gvantanamo kalinių paradoksas

Paradoksas. Taip diplomatas komentuoja situaciją, kai Lietuvai ir kitoms ES šalims gali tekti svarstyti galimybę priimti keletą Gvantaname kalintų asmenų.

Vašingtono prašymo priimti buvusius kalinius Vilnius gali sulaukti, nes JAV prezidentas Barackas Obama neseniai pasirašė įsaką, kuriuo įpareigojo per metus uždaryti kankinimais ir žmogaus teisių pažeidimais pagarsėjusį Gvantanamo kalėjimą Kubos saloje. Sausio pabaigoje ES šalių diplomatijos vadovai nutarė, jog Europos valstybės turėtų svarstyti galimybę palengvinti JAV dalią, šiai uždarius įtariamų teroristų sulaikymo centrą.

Tuomet sutarta, kad kiekviena Bendrijos valstybė pati nuspręs, ar priims buvusius Gvantanamo kalinius, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali būti grąžinami į savo kilmės šalis.

Estija jau atsisakė tai padaryti dėl teisinių priežasčių, o aštuonios ES šalys – Airija, Didžioji Britanija, Ispanija, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija ir Vokietija – sutiko.

Įdomiausia, kodėl patys amerikiečiai nenori priimti buvusių kalinių, kuriuos patys sulaikė, o dabar ruošiasi išteisinti ir paleisti į laisvę?

"Tai paradoksas ir Jungtinių Valstijų vidaus problema. Jie tai turėtų spręsti. Bet mūsų gyvenimas pilnas paradoksų", – dienraščiui interviu sakė Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorius Rolandas Kačinskas.

– Praeitą savaitę užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas užsiminė, kad Lietuva svarstytų galimybę priimti dalį Gvantanamo kalinių, jei gautų Vašingtono prašymą. Šiame amerikiečių kalėjime kalinami asmenys skirstomi į tris grupes. Gal galėtumėte apie šį skirstymą papasakoti išsamiau ir nurodyti, kurios grupės žmones Lietuva galėtų priimti?

– Šiame kalėjime kalinami asmenys, kurie kaltinami terorizmu, įtariami terorizmu ir asmenys, kurie nėra padarę nusikaltimų, tačiau pateko į jį dėl susiklosčiusių aplinkybių. Galima sakyti, jie čia pateko per klaidą.

Įsivaizduokite, vykdoma antiteroristinė operacija, užmetamas tinklas ir kartais į jį pakliūva visiškai niekuo dėtų žmonių.

Jeigu bus kalbama apie Gvantanamo kalėjime įkalintų asmenų priėmimą Lietuvoje, bus kalbama tik apie šios trečios grupės žmones. Jie nekelia jokio pavojaus, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių negali grįžti į tėvynę, nes jiems grėstų politinis persekiojimas. Taigi kalbama būtų tik apie tų nekalčiausių žmonių priėmimą.

– Šiuos žmones sulaikė amerikiečiai. Kodėl jie nenori patys pasiimti šių žmonių, o gali siūlyti pasiimti kitoms šalims, tarp jų ir Lietuvai?

– Čia susiduriama su problema. Ne visus sulaikytuosius pagal JAV įstatymus įmanoma priimti į Jungtines Valstijas. Ne visus galima pasiųsti ir į kilmės šalis. Taigi kalbame apie galimybę atsiųsti į Lietuvą tą kalinių grupę, kuriems nepateikti tiesioginiai kaltinimai, bet jie negali būti repatrijuoti į savo šalis, nes ten gali būti nubausti mirties bausme. Kartu, kaip ir minėjau, jie negali likti ir Jungtinėse Valstijose.

Tai paradoksas ir Jungtinių Valstijų vidaus problema. Jie tai turėtų spręsti. Bet mūsų gyvenimas pilnas paradoksų.

– Kodėl Lietuva turi svarstyti šią galimybę?

– ES pirmą kartą po tam tikros įtampos su Vašingtonu vieningai svarsto galimybę padėti Jungtinėms Valstijoms spręsti tą problemą. Mes kaip ES valstybė aptarsim šį klausimą, jeigu gausime amerikiečių prašymą.

Tai yra galimybė prisidėti užtikrinant žmogaus teisių principų laikymąsi tarptautiniuose santykiuose ir tarptautinėje bendruomenėje. Mūsų manymu, tai labai svarbus aspektas.

Pabrėšiu, kad kol kas Lietuva nėra gavusi tokio amerikiečių prašymo, tačiau jei gausime, svarstysime. Šį klausimą svarstys visos ES valstybės. Apie tai buvo kalbėta ES užsienio reikalų ministrų susitikime.

Padėti amerikiečiams galima keliais būdais: išreiškiant politinę ES šalių paramą. Tai Vašingtonas jau gavo, kaip gavo ir Lietuvos paramą.

– Jeigu Lietuva vis dėlto gaus amerikiečių prašymą priimti buvusius Gvantanamo kalinius, į kokias aplinkybes bus atsižvelgiama priimant sprendimą?

– Pabrėžiu, kad mes svarstytume galimybę priimti tik tuos pačius nekalčiausius asmenis, kurie prašytų politinio prieglobsčio, kurie Gvantanamo kalėjime atsidūrė per klaidą. Sprendimą priimti galėsime tik tada, kai išsiaiškinsime padėtį nacionalinės ir tarptautinės teisės požiūriu ir įvertinsime politines ekonomines ir kitas vienokias ar kitokias sprendimo aplinkybes.

– Gal žinote, ar kokios nors ES šalys jau gavo amerikiečių prašymą priimti kalinamus Gvantaname asmenis?

– Gerokai anksčiau Didžioji Britanija iš šio kalėjimo paėmė savo piliečius. Ar kokios nors ES šalys pastarosiomis dienomis gavo amerikiečių prašymą priimti kalinius, kol kas neturime tokios informacijos. Mūsų žiniomis, dar ne.

E.Račius: naujo tipo koncentracijos stovykla

Foto: Nuotr. iš asmeninio albumo

Gvantanamo kalėjimas Kubos saloje įkurtas 2002 m. buvusios JAV karinės bazės teritorijoje. Jame amerikiečiai laiko asmenis, kuriuos sieja su terorizmu.

"Gvantanamo kalėjimas – naujo tipo koncentracijos stovykla. Tai vieta, kur sugrūdami žmonės palaikyti iki to laiko, kol bus priimtas sprendimas, ką su jais daryti. Tai klasikinis koncentracijos stovyklos pavyzdys. Taip buvo nacistinėje Vokietijoje: kai kurie žmonės buvo paleidžiami, kai kurie buvo sunaikinami – vieni be teismo, kiti su teismo žinia. Šiuo atveju mes turime lygiai tokį pat beveik klasikinį pavyzdį", – dienraščiui sakė Artimųjų Rytų ir terorizmo ekspertas E.Račius.

Eksperto žiniomis, nuo 2002 m. iš viso Gvantanamo kalėjime buvo įkalinti 775 asmenys. Šiandien jų likę mažiau nei 250, iš jų kaltinimai pateikti tik maždaug 25 asmenims (manoma, kad ateityje šis skaičius išaugs iki maždaug 80). Apie 50 asmenų jau formaliai laisvi, bet dar tebegyvena stovykloje, tad apie 170 žmonių likimas dar neaiškus.

Iš viso nepateikus jokių kaltinimų per visą Gvantanamo kalėjimo istoriją buvo paleista daugiau nei 500 žmonių, nuteisti tik 3 asmenys, o 5 mirė būdami ten.

E.Račius išskiria tris Gvantanamo kalinių grupes:

Pirmoji grupė. Teroristai ir jie bus teisiami.

Antroji grupė. Asmenys, kurie pripažinti nekeliantys grėsmės visuomenei ir gali važiuoti kur nori. Tačiau dauguma šių žmonių dėl galimo politinio persekiojimo savo tėvynėje ar net ten laukiančios mirties bausmės kol kas iš šio kalėjimo niekur nevažiuoja ir toliau lieka jame. Būtent su šios grupės žmonėmis ir neaišku, ką daryti. Todėl šie žmonės prašysis politinio prieglobsčio kitose šalyse. Dalį šios grupės žmonių ir gali priimti ES šalys, tarp jų ir Lietuva, ar kitos valstybės ir suteikti jiems politinį prieglobstį.

Trečioji grupė. Tai tarsi tarpinė grupė, kurios atžvilgiu dar nepriimtas sprendimas. Jie nepaleisti, tačiau jiems nepateikti kaltinimai arba nėra tikėtina, kad kaltinimai jiems bus pateikti. Šios grupės žmonės netrukus gali patekti į antrąją grupę.

JAV ambasadorius Lietuvoje Johnas A.Cloudas

Lietuva dar kartą įrodė, jog žino, kad priklausyti tautų bendrijai reiškia ne tik priimti visą teikiamą naudą, bet ir įnešti savo indėlį. Man padarė didelį įspūdį neseniai užsienio reikalų ministro V.Ušacko pasakyti žodžiai apie ministerijos ryžtą ieškoti galimybių priimti keletą buvusių Gvantanamo stovyklos kalinių, jeigu JAV oficialiai to paprašytų.

Įspūdį daro ne tik ministro žodžių prasmė, bet ir laikas, kada jie buvo pasakyti. Būti pirmaisiais, dedančiais pastangas, reikia ryžto, ir tai palieka įspūdį. Kad ir koks būtų galutinis šio pirmojo Lietuvos žingsnio rezultatas, neabejoju, kad jis įsimins ir bus įvertintas.