Šiuo metu G. Kirkilo patarėjų komandą sudaro Mindaugas Bastys, Algimantas Jankauskas, Albinas Januška, Linas Jonauskas, Mindaugas Jurkynas, Vytautas Juškus, Faustas Latėnas, Donatas Morkūnas, Nemira Pumprickaitė, Giedrė Purvaneckienė ir Visvaldas Račkauskas.

M. Jurkynas teigia kol kas negalvojantis apie neteksimą darbą, bet sako, jog veikiausiai grįš dėstyti į Vilniaus universitetą Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą (VU TSPMI), kur ir dabar dar dirba puse etato: dėsto kursus apie Šiaurės šalis bei politines sistemas Rytų bei Centrinėje Europoje.

„Kad dar nesibaigė kadencija, o kitas dalykas – aš dar turiu pusę etato Vilniaus universitete, esu nenutraukęs akademinio darbo, tai yra pagal įstatymą galiu turėti pusę etato ir tai viena iš galimybių. O dėl kitų – nieko nežinau. Su niekuo dar nekalbėjau, nes dirbu darbą, kaip sakoma, pagal sutartį su šiuo premjeru ir viskas, darbas darbą gena. <...> Darbų tikrai netrūksta, nėra, kad čia sėdėtume rankas sudėję. O kaip bus, kai darbas pasibaigs, tai žiūrėsim. Aš manau, kad būtų netgi neetiška nepasibaigus kadencijai kažkur blaškytis“, - DELFI pasakojo M. Jurkynas.

G. Kirkilo atstovė spaudai N. Pumprickaitė taip pat sakė kol kas negalvojanti, ką veiks pasibaigus ministrų kabineto kadencijai: „Ne, ne negalvoju. Nesu nieko numačiusi. Norit man pasiūlyti darbą?“, - juokavo patarėja.

Su A. Januška DELFI susisiekti nepavyko, tačiau kalbama, kad buvęs Užsienio reikalų ministerijos sekretorius, o dar anksčiau ir viceministras, gali siekti grįžti tėvonijon ( t.y. į Užsienio reikalų ministeriją).

Pagal diplomatinės tarnybos įstatymą, „asmeniui, kuris iki išeidamas iš Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos turėjo diplomatinį rangą, išskyrus Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus ar Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro diplomatinius rangus, turėtasis diplomatinis rangas gali būti grąžintas, jeigu per 5 metus šis asmuo sugrįžta į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą“ ir jeigu jis nebuvo atleistas iš jos už kai kuriuos nusižengimus, pavyzdžiui, valstybės paslapties atskleidimą.

Tai reiškia, kad formalių kliūčių grįžti į Užsienio reikalų ministeriją A. Januškai nėra. Problemų gali kilti dėl to, kad naujasis Lietuvos diplomatijos vadovas bus konservatorius arba šiai politinei jėgai palankus žmogus, tuo tarpu šios politinės partijos atstovai A. Janušką įvardiją kaip vieną svarbiausių žmonių vadinamajame „valstybininkų“ klane.

Kol kas Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) su Prezidentūra dėl kandidato į šią kėdę nesusitarė, bet pagal keturių partijų centro dešinės koalicijos susitarimą į šį postą asmuo bus deleguojamas nuo konservatorių-krikdemų.

Tarp galimų kandidatų minėti – buvęs tuometinės Tėvynės sąjungos pirmininkas, dabartinis europarlamentaras Vytautas Landsbergis, Seimo narys Audronius Ažubalis, esamas Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Deividas Matulionis, Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Vygaudas Ušackas. Kalbama, kad Prezidentūra šiame poste matyti norėtų dabartinį ministerijos sekretorių Žygimantą Pavilionį, bet jis esą gali būti nepriimtinas konservatoriams.

A. Januška iš Užsienio reikalų ministerijos pasitraukė 2006 m. po aršios žiniasklaidos ir parlamentinį Valstybės saugumo departamento (VSD) tyrimą inicijavusių Seimo narių kritikos lavinos. Jis buvo kaltinamas, kad subūrė vadinamųjų „valstybininkų“ klaną, kuris siekia nedemokratiniu būdu valdyti valstybę. A. Januškos priešininkai priskiria jam sąsajas su dujų tarpininke „Dujotekana“, o iš VSD atleisti pareigūnai Vytautas Damulis ir Kastytis Braziulis Seimo komitete liudijo, jog tuometinė departamento vadovybė ir A. Januška sutrukdė „Dujotekaną“ paskelbti Lietuvoje veikiančia rusų priedangos organizacija.

DELFI primena, kad parlamentinis VSD veiklos tyrimas pradėtas po to, kai 2006 m. rugpjūčio 23 d. Baltarusijos Bresto mieste pro viešbučio langą iškrito (ar buvo išmestas, kaip kartais teigiama) buvęs saugumietis Vytautas Pociūnas.