Neišnaudojo savo galių
Naujienų agentūros BNS vyriausiojo redaktoriaus, apžvalgininko Artūro Račo nuomone, kadenciją baigiantis Seimas buvo kaip niekada susiskaldęs, vyko nuolatiniai valdžios persigrupavimai ir tai neabejotinai atsiliepė darbo našumui.
„Šie procesai uždėjo didžiulį antspaudą Seimo darbui – kai nėra aiškios daugumos, aiškios koalicijos, iš tiesų labai sunku priimti sprendimus.
Leisdamas įstatymus šis Seimas neišnaudojo savo konstitucinių galių. Daugelį sprendimų iš karto priimdavo Vyriausybė, Seimas kaip pridera neatliko kontrolės, tikrosios įstatymų leidybos funkcijos“, – įsitikinęs A. Račas.
2004 metų spalį darbą pradėjusiam Seimui A. Račas negailėjo pastabų ir dėl netinkamo parlamentarų elgesio.
„Matėme Seime šlitinėjančių girtų politikų, prisiklausėme užtektinai istorijų apie tai, ką parlamente veikia įvairiausi giminystės ryšiais susiję parlamentarų padėjėjai“, – Seimo narių nuodėmes skaičiavo jis.
Politologas Raimundas Lopata komentuoja, jog nemaža parlamentarų kalbų tebuvo poza.
„Buvo šitiek kalbėta apie energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, bet galų gale iš viso to sulaukėme tik referendumo dėl Ignalinos atominės atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo.
Iš to sprendžiu, kad Seimo nariai dirba nesuvokdami nacionalinio intereso ir jo svarbos, o visos jų kalbos – tėra poza“, - nusivylimo dėl neištesėtų parlamentarų pažadų neslėpė jis.
Anot R. Lopatos, džiaugtis bet kokiais Seimo narių pasiekimais, kai niekaip nepriimamas šalies ateitį galintis nulemti sprendimas dėl IAE, beprasmiška.
„IAE – nacionalinis interesas numeris vienas. Tai principinis klausimas, į kurį atsakymas nebuvo rastas. Negaliu teigti, kad jo iš viso nebuvo ieškoma, tačiau, matyt, tai buvo daroma nenuoširdžiai.
Kyla natūralus klausimas – kam dirba parlamentarai: valstybei, užsienio šalims? Šios kadencijos pagrindinio uždavinio Seimas neįvykdė“, – aiškino politologas.
Apžvalgininkai kritikuoja ir „Leo LT“ projektą.
Prieš jį ne kartą pasisakęs A. Račas tvirtina, kad jis – „neabejotina šio Seimo gėda“.
„Palaimindami jį parlamento nariai pademonstravo, kad visai neišmano ekonomikos. Pamatėme, kad politikai balsuoja vadovaudamiesi ne savo įsitikinimais ar ideologijomis, bet kažkokiais neaiškiais dėsniais, savo galias perleidžia ne tik Vyriausybei, bet ir verslininkams“, – lrt.lt teigė A. Račas.
J. Čičinskas dar kartą akcentuoja kritiką, jog neskaidriai buvo parinktas nacionalinio investuotojo projekto partneris.
„Gėdingai parinktas partneris. Neskaidriai“, – kritikuoja jis, tačiau priduria, kad į „Leo LT“ nukreiptas visuomenės dėmesys padės išvengti korupcijos apraiškų ateityje.
Pritrūko kompetencijos
Kaip ir A. Račas, lrt.lt kalbintas ekonomistas Jonas Čičinskas išreiškė abejones dėl šiuo metu Česlovo Juršėno vadovaujamo parlamento narių kompetencijos sprendžiant ekonomikos klausimus.
„Neįvestas euras, visiškas abejingumas augančiai infliacijai, ką jau kalbėti apie finansų politiką – nepamatuotą valstybės išlaidų didinimą nesubalansavus biudžeto. Taip ir liko neišspręstas klausimas, iš kieno lėšų turėtų funkcionuoti sveikatos priežiūros sistema – valstybės, kaip Anglijoje ir Danijoje, ar socialinio draudimo įmokų“, – kalbėjo J. Čičinskas.
Dėl smukusio gyventojų pasitikėjimo esama valdžia J. Čičinskas kaltino galbūt neskaidrų žemės nuosavybės teisių grąžinimo procesą, taip pat negailėjo kritikos Seimo priimtai rezoliucijai, raginančiai atsieti litą nuo euro.
„Atsieję litą nuo euro visam pasauliui būtume paskelbę, kad litas – nepatikima valiuta. Toks žingsnis būtų reiškęs tik viena – mūsų valiuta gali nuvertėti, vadinasi, investuoti Lietuvoje gali būti labai pavojinga“, – sakė ekonomistas.
Puoselėti kultūrą – finansiškai nepelninga
Kultūrai ir aukštajam mokslui, istoriko Egidijaus Aleksandravičiaus manymu, šio Seimo akiratyje teko pavainikių vaidmuo.
„Kultūra – posovietinio lygmens. Jai neskiriama jokio dėmesio. Kiek geresnė padėtis su švietimo sistema, nors šiokie tokie debatai dėl aukštojo mokslo reformos Lietuvoje kyla“, - teigė E. Aleksandravičius.
Jo nuomone, stagnacija kultūros sektoriuje įsivyravo dėl to, kad menas – ne pati finansiškai patraukliausia veiklos sritis.
„Kas ta kultūra palyginti su „Leo LT“? Nei galios, nei pinigų iš jos. Kur cirkuliuoja dideli pinigai – ten visų ietys suremtos, o kur pinigai maži – iečių ir tik viena kita“, – ironizavo specialistas.
Trūko politinio stuburo
Politologas Alvidas Lukošaitis pagrindinėmis šio Seimo narių ydomis įvardina politinės valios stoką, trukdančią priimti ryžtingus sprendimus, ideologinį bestuburiškumą ir politinius vojažus.
Anot A. Lukošaičio, nors dirbant dabartiniam Seimui buvo priimta naujų įstatymų, daugelis jų esamų problemų neišsprendė, o dalis priimtų įstatymų pataisų bei papildymų liko nepabaigti.
Nepaisant to, A. Lukošaičio nuomone, vertinant parlamento veiklą nereikėtų pulti į kraštutinumus ir būti kategoriškiems, kur kas geriau esą palaukti, kol priimti sprendimai bus pradėti taikyti gyvenimiškoje praktikoje ir pažiūrėti, kokie bus rezultatai.
Giria už sumažintą pajamų mokestį
Nepaisant anksčiau išvardintų nepasitenkinimo Seimu priežasčių, A. Račas pripažino, kad šis parlamentas sugebėjo priimti keletą sprendimų, kurių nauda visuomenės labui neabejotina.
„Ankstesnės, Algirdo Brazausko Vyriausybės padedamas, šis Seimas pasistūmėjo į priekį su mokesčių reforma – sumažino pajamų mokestį. Pagaliau buvo išspręsta viena didžiausių problemų per visą šalies nepriklausomybės laikotarpį – išmokėtos kompensacijos už rublinius indėlius“, – ketverių metų Seimo narių darbą įvertino A. Račas.
J. Čičinskas pajamų mokesčio tarifo sumažinimą taip pat įvertino teigiamai, nors ir čia įžvelgė spragų.
„Pajamų mokesčio sumažinimas – teigiamas dalykas, nes šis mokestis buvo nepaprastai didelis. Jokioje kitoje šalyje jis nebuvo toks aukštas kaip Lietuvoje, tačiau ir 24 proc. Lietuvos gyventojams dar yra gana daug. Dar ir dabar daugelyje šalių pajamų mokestis kur kas mažesnis nei mūsų šalyje“, – aiškino ekonomistas.
Anot J. Čičinsko, vienas didžiausių nuopelnų ir skiriamųjų šio Seimo bruožų – realūs pasiekimai minimalaus atlyginimo didinimo klausimu.
Įvertino ketvertu ir penketu
Parlamento nuveiktų darbų visumą J. Čičinskas įvertino penketu.
„Ketvertas reikštų nepatenkinamą įvertinimą. Tiek to, parašysiu penkis, bet ne daugiau, – kirste nukirto J. Čičinskas. – Seimūnai daug šnekėjo, bet per mažai galvojo, ką šneka“, – apibendrino jis.
Tuo metu A. Račas parlamentarams skyrė neigiamą įvertinimą.
„Jei lygintume pastarųjų ketverių metų Seimo darbą su visų iki tol veikusių Seimų darbu, pirmąjį, Atkuriamąjį Seimą, įvertinčiau devynetu, o dabartiniam parašyčiau ketvertą“, – sakė A. Račas.