Valstybinė atminimo ženklų, simbolių ir paminklų genocido aukoms ir asmenims, represuotiems už pasipriešinimą okupaciniams režimams, tęstinė programa, pagal kurią ketinama įamžinti 1944-1953 metais buvusias Lietuvos partizanų apygardas, stringa Utenoje.

Vers paminklinį akmenį

Nors rajono taryba dar 2007-ųjų vasarą pritarė sumanymui Utenos centrinėje aikštėje statyti per viešą konkursą išrinktą paminklą partizanams, dabar politikų nuomonė vis keičiasi. Prieš kelias dienas programą įgyvendinantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) gavo savivaldybės administracijos siūlymą paminklą statyti ne aikštės centre, o jos pakraštyje, vietoj ten esančio Kovo 11-ąją įamžinančio paminklinio akmens. Jį savivaldybė esą pasirengusi iškelti.

"Nesutinku, kad vietoj paminklinio akmens būtų statomas monumentas partizanams, nes tai tikrai sukels žmonių nepasitenkinimą, - LŽ sakė LGGRTC vadovė Dalia Kuodytė. - Juoba jog neturime garantijų, kad tai bus galutinė savivaldybės siūloma vieta."

Per metus nuo sutarties dėl paminklo statybos patvirtinimo Utenos politikai jau keliskart keitė nuomonę dėl monumento vietos. Iš pradžių jie sutiko įgyvendinti projektą miesto aikštės centre, vėliau ėmė siūlyti atokesnes vietas.

Painūs argumentai

Rajono meras socialdemokratas Alvydas Katinas neneigė, jog savivaldybės taryba pernai buvo leidusi statyti paminklą partizanams aikštės centre.

"Tačiau kai pamatė projektą, ūpas praėjo. Genocido centro interesas vienas: tai valstybės pinigai, reikia pagerbti atminimą, ir pižoniškai - būtinai miesto centre", - kalbėjo jis.

Tačiau rajono vadovas tikino neįžvelgiąs nieko bloga, jei paminklą bus apsispręsta statyti aikštės pakraštyje vietoj paminklinio akmens. "Dėl akmens iškėlimo nematau jokių problemų. Ir jo demontuoti nereikės: po 1990-ųjų prie fontanėlio pastatytas akmenėlis, skirtas Kovo 11-ajai, jau buvo perkeltas. Dabar jis stovi žaliojoje zonoje", - aiškino A.Katinas.

LŽ jis tvirtino, kad oficialus sprendimas dėl minimos vietos partizanų paminklui nėra priimtas. "Taryboje ne kartą kalbėta: jeigu tas akmuo trukdo pastatyti paminklą, sutvarkyti aplinką, jis galėtų keliauti į muziejų. Tačiau konkretaus sprendimo dar nėra, - kalbėjo A.Katinas. - Taip, raštas genocido centrui išsiųstas. Bet šiandien ne centras ir ne autorius nustatys paminklo vietą. Tai spręs rajono taryba."

Derina vietą

"Paminklo Kovo 11-ajai dar niekas nedemontuoja. Vietoj jo nieko statyti nesiūloma. Tik derinama vieta. Kai ji bus parinkta ir suderinta, pradėsime darbus", - aptakiai šnekėjo Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Slapšinskas. Jis negalėjo atsakyti, kodėl vietos politikai nurodė parinkti paminklui kitą vietą, nei fiksuota sutartyje. "Matote, jie (tarybos nariai - aut.) buvo išėję į aikštę, pasižiūrėjo ir nutarė, kad reikia parinkti kitą vietą. Argumentų nepateikė", - neslėpė J.Slapšinskas.

Žinomas skulptorius Vidmantas Gylikis, Utenai pasiūlęs skulptūrą "Aukuras", stebisi rajono politikų išvedžiojimais. "Vyko konkursas, viskas buvo labai konkretu, o vėliau pasidarė nebekonkretu", - kalbėjo jis.

Skulptoriaus teigimu, skulptūrą Utenai jis kūrė atsižvelgdamas į konkrečią erdvę. "Niekas mano skulptūros nenustums. Tikrai su tuo nesutiksiu", - pabrėžė jis.

D.Kuodytė ironizuodama siūlė įrengti mobilų paminklą partizanams. "Negi turime statyti paminklą ant ratukų, kad, savivaldybės tarybai vėl pakeitus nuomonę, galėtume jį pastumti?" - stebėjosi ji.