Vadino pasityčiojimu
Dažnas iš maždaug 100 į KM susirinkusių projektų autorių, daugelis kurių jau pradėjo įgyvendinti savo sumanymus, palaimintus VEKS ekspertų, ministerijos sprendimą įvertino kaip pasityčiojimą iš jų ir atliktų darbų.
"Manau, kad pasiūlytas naujas finansavimo mechanizmas yra sugalvotas tam, kad "užrauktų" projektus", - LŽ sakė VšĮ "Kaukių akademija", siūlančios kitų metų vasarį įgyvendinti ledo skulptūrų parodos "Ledinis barokas" projektą, meno vadovas Mykolas Vildžiūnas.
Pasak jo, tai, kad KM sugalvojo naują finansavimo tvarką, iš esmės yra sveikintina, nes kūrėjams pagaliau paaiškėja daugelis lėšų skirstymo klausimų. "Bet naujos tvarkos pateikimas ir sakymas, kad tai beveik prilygsta naujam konkursui - nesusipratimas. Mes ne dalyvaujame konkurse - mes jį jau vykdome. Mums buvo numatytas finansavimas, net paskelbtas viešai. Įvyko ne viena ekspertizė, įrodžiusi, kad esame Nacionalinės programos dalis", - stebėjosi menininkas.
Pasak M.Vildžiūno, dar laukiant, kol bus skirtas finansavimas, projektui įgyvendinti nebeužteks laiko. "Naujoji tvarka akivaizdžiai parodo, kad finansavimas ateis vėliau, ir natūralu, kad sutarčių su mumis niekas nepasirašys. O be sutarčių pradėti darbą - avantiūra, nes jau buvo ne vienas precedentas, kai padarai, o su tavimi neatsiskaito", - sakė "Kaukių akademijos" meno vadovas.
Žlugdo reputaciją
"Scanoramos", artėjančioms iškilmėms jau vykdančios specialiąją programą "Kertant Europą", direktorė dr. Gražina Arlickaitė LŽ pasakojo į KM trečiadienį ėjusi, nes norėjo pagaliau išsiaiškinti, kaip 2009-aisiais bus finansuojamas jos projektas. "O sužinojau, kad turiu iš naujo pateikti jo paraišką. Tai labai suglumino. Manau ne tik mane, bet daugelį", - kalbėjo ji.
Galerijos "Vartai" savininkė Nida Rutkienė, kartu su Lietuvoje reziduojančiomis 12-os šalių ambasadomis įgyvendinanti milžinišką tarptautinį projektą "Menorama", aprėpiantį vizualinius menus, džiazą bei kiną, tikino, kad besiklostantys įvykiai sujaudino ir užsienio šalių atstovus. Ji LŽ sakė jau sulaukusi nerimo signalų iš kai kurių ambasadų - menininkės klausta, ar dėl peripetijų aukštesnėse institucijose jos ambicingą projektą pavyks įgyvendinti.
"Jei projektas užtruks, tai pakirs mūsų reputaciją. Nepasisekus, nežinau, turbūt nebegalėčiau šio darbo dirbti. Juk sutarėme su pasaulinio lygio menininkais - kaip pranešiu, kad nieko neišeina, ką pasakysiu mums padedančioms ambasadoms?", - nerimavo N.Rutkienė.
Nėra garantijų
Kultūros viceministras Gintaras Sodeika, VEKS atstovaujantis KM, tikina, kad pakeista projektų finansavimo tvarka - pozityvus reiškinys, leisiantis skaidriau ir aiškiau finansuoti projektus. "Nuo šiol daliai projektų finansuoti sutartys bus sudaromos tiesiogiai su Kultūros ministerija, kitai - su VEKS biuru. Ministerija tiesiogiai sudarinės sutartis su VEKS projektus vykdančiomis nacionalinėmis ir kitomis biudžetinėmis įstaigomis, taip pat su viešosiomis įstaigomis, kurių bent viena steigėjų yra KM", - aiškino viceministras.
Jis taip pat tikino, kad menininkams iš naujo konkurse dalyvauti neteks - jų projektai jau atrinkti, dabar paraiškas tereikia papildyti keliais punktais.
Vis dėlto G.Sodeika pripažino, kad ne visi atrinkti projektai gaus finansavimą. "Reikia prisiminti, kad valstybės biudžetas sudaromas metų pabaigoje. Tai, kad Vyriausybė savo nutarime įrašė tam tikrą sumą, visiškai negarantuoja, kad valstybė 2009 metais galės skirti tiek pinigų. Rizikos tikrai lieka, - pareiškė jis. - Jeigu kitais metais negausime 100 proc. reikiamų lėšų, gal bus atsisakoma mažesnių projektų - tų, kurių iš tiesų, nors skaudama širdimi, galima atsisakyti."
Pirmenybė - ministerijos įstaigoms
Kur kas atviresnis buvo Vilniaus savivaldybei VEKS atstovaujantis sostinės savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas. Pasak jo, pagal naująją KM tvarką pasiūlyti projektai išskirti į dvi dalis. Vieni - daugiausia pasiūlyti įstaigų, kurių steigėja yra KM, bus finansuojami paties kultūros ministro įsakymu, taigi, lėšas gaus kur kas lengviau. Visus kitus projektus ketinama finansuoti viešųjų pirkimų būdu, o lėšos tam turi būti numatytos ateinančių metų valstybės biudžete. Kaip teigiama, jo priėmimas Seime gali užtrukti ir iki 2009-ųjų vasario pabaigos, nors daugelį projekto renginių ketinta pradėti įgyvendinti nuo pirmųjų ateinančių metų dienų.
"Kaip supratau, projektų autorius suglumino ne tvarka, o principas, nes atranka jau buvo. Taip, meninė projektų vertė buvo įvertinta, VEKS ir ekspertų taryba pasisakė už tai, kad jie būtų įtraukti į programą. Bet meninė vertė ir finansavimas - du skirtingi dalykai. Paprastai tariant, pinigai ir kultūra nieko bendro tarpusavyje neturi. Dabar ateina laikas nuspręsti, kaip bus skiriami pinigai", - pareiškė jis.
Nuogąstavimų, kad dėl projekto "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" koordinatorių - KM bei Vilniaus savivaldybės - ir jų įsteigtos VEKS nesuderintų veiksmų bei konfliktų pasirengimas gali įstrigti, buvo girdima jau anksčiau. Tai, kad dėl trinties tarp projekto steigėjų ir jo įgyvendinimui įkurtos VšĮ darbai yra vilkinami, LŽ anksčiau patvirtino ir VEKS tarybos narys, premjero patarėjas kompozitorius Faustas Latėnas. "Vyksta vidinė trintis, kurią tikrai būtų galima išspręsti, bet reikia geranoriško tiek direkcijos, tiek steigėjų susitarimo. Laikas eina, ir vilkinimas nesuprantamas", - sakė jis.
Jau anksčiau kalbėta, kad skandalai dėl projekto "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" įgyvendinimo kyla ne dėl prasto VEKS darbo, bet kai kuriems politikams bandant užsidirbti pliusų prieš artėjančius rinkimus.