Pasak R. Doveikos, popiežius gauna daugybę pakvietimų į įvairius jubiliejus ir visuomet su ypatinga pagarba ir dėmesingumu į kiekvieną pakvietimą atsiliepia. Šiuo metu popiežius lankosi Lurde Prancūzijoje, kur švenčiamas 150 metų Lurdo Dievo Motinos pasirodymo jubiliejus. Taigi vienu metu popiežius būti keliose vietose negali.
Į Šiluvą popiežius atsiuntė legatą
„Šventasis Tėvas specialiai į Lietuvą šioms iškilmėms su visais įgaliojimais atsiuntė savo asmeninį atstovą kardinolą Joachimą Meisnerį. Jis popiežiaus vardu sekmadienį, 12 val., Šiluvos bazilikoje aukos iškilmingas šv. Mišias“, - pasakojo R. Doveika.
R. Doveika aiškina, kad kardinolas J. Meisneris - ypatingas Lietuvos bičiulis ir geradarys, Lietuvoje buvęs ne kartą ir puikiai žinantis šalies situaciją. Penktadienį kardinolas aukojo Mišias Aušros Vartų Dievo Motinos koplyčioje.
„Tai yra ypatingas palankumo, pagarbos ir meilės ženklas katalikų bažnyčios bendruomenei Lietuvoje. Tokiu būdu kardinolo asmenyje sekmadienį tikinčiųjų bendruomenė savo artumoje turėsime Šventąjį Tėvą, kuris širdimi ir malda jungiasi kartu su mumis. Per kardinolą priimsime jo palaiminimą, išgirsime popiežiaus sveikinimus, linkėjimus, žodį“, - sakė LVK atstovas, džiaugdamasis, kad popiežius Lietuvai parodė ypatingą dėmesį.
Anot R. Doveikos, popiežiaus legatas siunčiamas išskirtinėmis progomis ten, kur popiežius nori asmeniškai dalyvauti, tačiau dėl įvairių priežasčių to padaryti negali.
„Manau, kad kiekvienas katalikiškas kraštas visuomet Šventajam Tėvui siunčia nuoširdų kvietimą ir prašymą apsilankyti tame krašte. Viskas yra Dievo apvaizdoje, popiežiaus sveikatos galimybėse ir jo dienotvarkėse. Manau, tikrai kiekvienas laukiame, kad vėl vienokiu ar kitokiu metu, laikotarpiu, vienais ar kitais metais Šventasis Tėvas stovės ant lietuviškos žemės ir bus kartu su mumis regimu būdu“, - kalbėjo R. Doveika, DELFI paklaustas, kada Lietuvoje vėl galime išvysti Šventąjį Tėvą.
Greitai vizito nebus
Ambasadorius prie Šventojo Sosto Vytautas Ališauskas aiškina, kad nėra formalios tvarkos, kad popiežius kas kažkiek metų arba pagal tam tikras procedūras lankytųsi vienoje ar kitoje šalyje.
„Manau, pirmiausia orientuojamasi į sielovadinę būtinybę, pasirenkamos šalys, kuriose popiežiaus vizitas būtų reikšmingesnis vietos bažnyčiai. Štai Jonas Paulius II ypatingą dėmesį skyrė iš komunizmo išsivadavusioms šalims ir stengėsi aplankyti net tokias nedideles šalis kaip Lietuva“, - sakė V. Ališauskas.
Antra vertus, pasak ambasadoriaus, Benediktas XVI keliauja nepalyginamai mažiau nei popiežius Jonas Paulius II. Galbūt jo kitokia sielovados vizija, galbūt dėl to, kad ankstesnis popiežius aplankė visus pasaulio kampelius.
„Nesu tikras, kad labai greitai sulauktume naujo vizito. Jo užimtumas ir krūvis šiuo metu, matyt, per didelis“, - svarstė V. Ališauskas.
Jo teigimu, Jono Pauliaus II vizitas Lietuvoje pirmiausia buvo labai reikšmingas Lietuvos katalikų bažnyčiai, ne taip seniai išsivadavusiai iš religinės priespaudos. Vizitas leido suvokti tikrąjį katalikų bažnyčios visuotinumą, parodė, kad Lietuvos katalikų bažnyčia – visuotinės bažnyčios dalis, o ne izoliuota religinė bendruomenė.
Antra, sako V. Ališauskas, tai buvo didelis moralinis palaikymas tautai, kuriančiai naują ateitį. „Trečia, buvo stipriai atkreiptas ir pasaulio, ne tik katalikų, bendruomenių dėmesys. Vien tai, kad Jonas Paulius II labai iškėlė dvasinę Kryžių kalno reikšmę. Nuo to laiko Kryžių kalnas tapęs tarptautine piligrimystės vieta“, - aiškino ambasadorius prie Šventojo Sosto.
Jonas Paulius II į Lietuvą norėjo atvykti dar sovietmečiu
Lietuvos katalikų mokslo akademijos pirmininkas, bažnyčios istorikas dr. Paulius Subačius sako, kad katalikiškų valstybių vadovai visada mandagumo dėlei popiežių pakviečia apsilankyti šalyje.
Jis svarsto, kad Lietuvai nesant didele valstybe bei naujam popiežiui sumažinus kelionių skaičių, nėra didelės tikimybės, kad po 2-3 metų popiežius čia apsilankys. Mat Šventojo Tėvo kelionės planuojamos prieš 2-3 metus. Tiek laiko reikia pasiruošti ir vietinei bažnyčiai. „Tačiau, žinoma, vilties, jog dabartinis popiežius kada aplankys Lietuvą, yra. Juk ir kelionės tampa lengvesnės, viskas ne taip komplikuota“, - sakė bažnyčios istorikas.
Anot jo, kartais įsivaizduojama, kad popiežiaus kelionės priklauso nuo šalies vadovo, ambasadoriaus aktyvumo. „Galbūt tai tinka pasaulietinių valstybių vadovams, kur nuo diplomatinio aktyvumo labai priklauso vizito tankis ir pobūdis. Su Šventuoju sostu yra kitaip. Gal tai priklauso nuo Lietuvos vyskupų konferencijos, tačiau pats Šventasis sostas turi labai aiškią viziją, kur popiežius nori keliauti, kokių tikslų siekiama“, - teigė P. Subačius.
Pasak P. Subačiaus, pirmiausia vizitu siekiama pastoracinių tikslų. Paprastai vykstama ten, kur yra pastoracinių problemų, kitur galbūt norima pasidžiaugti kartu su religine bendruomene, ją pasveikinti ar sustiprinti.
Šventasis sostas 1993 m. įvykusią popiežiaus kelionę į Lietuvą buvo numatęs dar sovietmečiu – netrukus po išrinkimo Jonas Paulius II garsiai pareiškė norintis aplankyti Lietuvą. Tik tam, pasak istoriko, nebuvo sąlygų – kelionė laukė savo laiko.
„Dabar ženklų, kad būtų kažkoks pareiškimas, jog dėl kokių nors sielovadinių priežasčių popiežius yra numatęs atvykti į šiuos kraštus, tarsi nėra“, - teigė P. Subačius.
DELFI primena, kad praėjusių metų balandį susitikęs su popiežiumi Benediktu XVI, prezidentas Valdas Adamkus jį pakvietė atvykti Lietuvą 2009 metais, kai bus minimas Lietuvos vardo tūkstantmetis, o Vilnius taps Europos kultūros sostine.