Anot jo, savo sprendime Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, jog Žemaičių partijos steigėjų buvo mažiau nei tūkstantis – būtent tiek reikalauja įstatymas.
„Aš lieku prie pozicijos, kad tūkstantis steigėjų buvo. Įstatyme vienareikšmiai pasakyta – partiją gali įsteigti tūkstantis steigėjų arba įgaliotų jų atstovų", - žurnalistams sakė E. Skarbalius.
Teisingumo ministerijos teigimu, steigiamojoje sueigoje savo valią dėl Žemaičių partijos įkūrimo, programos ir įstatų išreiškė tik 586 steigėjai. Partijos iniciatoriai ministerijai pateikė daugiau nei 500 asmenų įgaliojimus atstovauti jiems, bet dokumentai nebuvo patvirtinti notarų. Valdininkai įgaliojimus priimti atsisakė.
E. Skarbalius piktinosi, kad anksčiau steigiant kitas partijas pakako laisva forma surašytų įgaliojimų.
Kaip pažymėjo teismas, kadangi nepakako steigėjų, ministerija net neturėjo nagrinėti Žemaičių partijos iniciatorių prašymo įregistruoti naują politinę organizaciją, užsakyti įvairių pažymų. „Jei jie tai darė, reiškia, iš pradžių sutiko, kad reikiamas steigėjų skaičius buvo. Arba Teisingumo ministerijoje sėdi diletantai, arba eina kaip ir ėjo... Bijo tų žemaičių", - juokėsi politikas.
Žemaičių partijai kelią tapti oficialia politine jėga užkirto kelią neigiamos Valstybės saugumo departamento, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Istorijos instituto išvados. Pareigūnai ir kalbininkai pareiškė, esą jos siekiai paverstų Lietuvą federacine valstybe, o Žemaitiją – ypatingą autonominį statusą turintį regioną.
E. Skarbalius pažadėjo teismo raštinėje gauti dokumentų, kuriais remiantis atsisakyta įregistruoti Žemaičių partiją, kopijas ir jas išplatinti „į laisvą erdvę", kad visuomenė pamatytų, kaip „Valstybinė lietuvių kalbos komisija pradeda nustatinėti valstybės sąrangą".
Kalbininkai sukritikavo norą skatinti vartoti žemaičių kalbą regione, taip pat ir oficialiu lygmeniu. Tai tarsi įteisintų žemaičių tarmę kaip oficialią regioninę kalbą, kitaip tariant, Lietuva esą taptų federacine valstybe.
Saugumo pareigūnų teigimu, Žemaičių partijos įstatuose ir programoje yra teiginių, prieštaraujančių Konstitucijai. „Partija deklaruoja siekį įkurti atskirą žemaičių administracinį vienetą. Formaliai tai neprieštarauja Konstitucijai, tačiau nagrinėjant dokumentus sistemiškai, siekis grąžinti žemaičių tautybę gali būti traktuojamas kaip raginimas įsteigti ypatingą autonominį statusą turintį regioną", - rašoma pažymoje ir priduriama, esą tai kelia pavojų unitarinei valstybės sanklodai.
Savo ruožtu E. Skarbalius tvirtino, kad partijos įstatuose nekalbama apie Žemaitijos nepriklausomybę, priešingai, pabrėžiamas Lietuvos teritorinis vientisumas. Šiuose dokumentuose esą nesiekiama ir žemaičių kalbą įteisinti kaip valstybinę. Anot jo, atsisakydama pripažinti Žemaičių partiją Teisingumo ministerija interpretavo įstatus ir programą.
Anot Teisingumo ministerijos, programoje ir įstatuose nurodytas noras puoselėti žemaičių kalbą prieštarauja Konstitucija ir Valstybinės kalbos įstatymui. Oficialių regioninių kalbų įteisinimas, be kita ko, eskaluotų tautinių mažumų kalbų kaip oficialiųjų regioninių kalbų pripažinimo klausimą. Ministerijos atstovo Ramūno Valatkos žodžiais, tai duotų pagrindą Lietuvos lenkams ir rusams reikalauti ypatingo statuso savo kalbai.
Lietuvos istorijos instituto mokslininkai vieningos nuomonės šiuo klausimu neturėjo.
„Pirmą kartą Lietuvos istorijoje Teisingumo ministerija uždraudė žemaičių kalbą ir paneigė Žemaitijos egzistavimą, - kalbėjo E. Skarbalius. – Liūdna, kad XXI a. Lietuvoje draudžiama kažko siekti, daryti, taikomi dvigubi standartai".
Teismo sprendimą per 14 dienų galima skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. E. Skarbalius sakė su kolegomis tarsiąsis, kaip elgtis. „De facto žemaičių partija egzistuoja. Jos kol kas nėra de jure. (…) Vienokiu ar kitokiu būdu steigsime partiją, dėl to klausimų nekyla".
Kaip ironizavo politikas, „partijos programa turi susidaryti iš vieno sakinio: „Kad Lietuvai būtų geriau". „Temidė akla, bet ne kurčia. Visose pasakose gėris nugali blogį", - pridėjo E. Skarbalius.
Beje, nors Žemaičių partija kaip politinė organizacija šiuose Seimo rinkimuose negali dalyvauti, jos vadovas, kartą jau buvęs parlamentaru, savo kandidatūrą iškėlė savarankiškai.