2007–2013 metų regionų projektams ES skyrė beveik 400 mln. Lt. Aštuonių savivaldybių bei apskrities administracijos atstovai turėjo surasti bendrą formulę, pagal kurią pinigai būtų paskirstyti kiekvienai savivaldybei atskirai, tačiau skaičiavimais patenkinti liko ne visi.

Susimokė prieš miestą

Dar prieš tarybos posėdį, jos nariai ne kartą aptarė geriausius formulių variantus pinigams paskirstyti. Kauno miesto savivaldybė skaičiavimus pasiūlė atlikti remiantis gyventojų skaičiumi apskrityje. Šiuo atveju Kauno miestui būtų tekę daugiau nei pusė ES paramos, nes Kaune gyvena 51 proc. apskrities gyventojų. Tačiau 14 balsų prieš Kauno miesto savivaldybės turimus 4 ir 1 susilaikius, buvo nuspresta taikyti kitą formulę, kuri būtų sudaryta iš keturių lygių dalių (po 0,25 proc.): pirmoji dalis – gyventojų skaičiaus savivaldybėje ir Kauno apskrities gyventojų skaičiaus santykis, antroji – savivaldybės teritorijos ploto ir Kauno apskrities ploto santykis, trečioji – santykinė dalis, tenkanti vienam galimam projektinių pasiūlymų teikėjui ir ketvirtoji dalis – savivaldybės biudžeto pajamų ir visų Kauno apskrities savivaldybių biudžetų pajamų santykis. Pagal šiuos skaičiavimus Kauno miestui atiteko 28,96 proc. ES fondo lėšų.

Kauno miesto savivaldybės mero Andrius Kupčinsko teigimu, savivaldybės turėjo rasti visas puses tenkinantį bendrą sutarimą, tačiau to nepadarė. „Kauno miesto pasiūlymai buvo iš karto atmetami. Posėdžio metu siūlėme kompromisą: į formulę įtraukti ne vien gyventojų skaičių, bet ir savivaldybės ploto santykį, tačiau be žemės ūkio naudmenų. Pagal šią formulę miestui būtų atitekę apie 40 proc. lėšų, bet ir šis pasiūlymas buvo atmestas. Mažesnės kaimyninės savivaldybės, suvokdamos, kad kuo daugiau atims iš Kauno, tuo daugiau joms liks, susivienijo prieš regiono centrą. Akivaizdu, kad šiuo atveju galiojo vienintelis – naudos siekimo principas“, – piktinosi meras.

A.Kupčinskas sako griežtai nesutinkantis su priimtu sprendimu: „Kauno miesto atžvilgiu, Regiono plėtros tarybos sprendimas yra diskriminuojantis, todėl Kauno miesto savivaldybė ketina jį skųsti Nacionalinei regionų plėtros tarybai“.

Geriau gyventi nori visi

Kauno apskrities viršininkas Romualdas Morkevičius pabrėžė, kad šios ES lėšos yra skirtos mažinti socialinei ir ekonominei atskirčiai tarp regionų ir regionų viduje, todėl tarybos sprendimas buvo priimtas motyvuotai: „Jeigu pažvelgtume į Kauno miesto išsivystymo lygį ir kitus kriterijus, be abejo pamatytume, kad Kaunas pirmauja, todėl logiška, kad šiek tiek didesnė dalis lėšų buvo skirta kitoms savivaldybėms“, – tikino Kauno regioninės plėtros tarybos pirmininkas.

Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas teigia, kad daugiau nei pusę regionui skirtų ES pinigų pasiimti vien Kauno miestui būtų buvę neteisinga ir tarybos priimtas sprendimas turi būti gerbiamas: „Regionai projektų sąrašus sudaro atsižvelgdami į rajono plėtros poreikius ir problemas. Siekiama, kad būtų sudarytos lygios sąlygos gyvenimo kokybei gerinti bei mažinti skirtumams tarp miesto ir kaimo regiono lygmenyje. Nesvarbu, kad mažesnėse savivaldybėse gyvena mažiau žmonių, tačiau yra ir keliai, ir vandentvarkos projektai, vystomas turizmas, teikiamos įvairios paslaugos. Geriau gyventi nori visi, ne tik miesto, bet ir kaimo žmonės“, – sakė V.Makūnas.

Trečdalis per mažai?

Birštono savivaldybės merės Nijolės Dirginčienės manymu, Kauno miestas turi kur kas didesnius pajėgumus dalyvauti įvairiose programose nei mažesni rajonai: „Kauniečių kompetencija yra kur kas aukštesnė, esama daug kvalifikuotų specialistų, todėl regiono centras gali dalyvauti kituose projektuose. Jei būtų taikyta Kauno pasiūlyta formulė lėšas skirti tik pagal gyventojų skaičių, – Birštonas negautų net 1 procento! Tai būtų labai neteisinga, juk esame kurortas ir mūsų šaligatviais vaikšto visos Lietuvos gyventojai“, – akcentavo pašnekovė.

Kėdainių rajono savivaldybės merė Nijolė Naujokienė sako, kad A.Kupčinsko poreikis pritraukti kuo daugiau lėšų į miestą yra suprantamas, bet kadangi Kauno miesto savivaldybė yra tik viena iš Kauno regiono savivaldybių – reikia derintis ir ieškoti visiems palankaus sprendimo. „Mano nuomone, turėtų būti orientuojamasi ne į vieną savivaldybę, o į visumą. Kuo skiriasi rajono ir miesto gyventojai? Juk mažesnėse gyvenvietėse taip pat yra ir švietimo, ir sveikatos, ir socialinės bei kitos įstaigos, reikia turėti ir infrastruktūrą. Visam tam reikia ne mažiau, o netgi daugiau lėšų“, – sakė merė.

Pašnekovės teigimu, kauniečių siūlymas skaičiuojant savivaldybių teritorijų plotus atmesti žemės ūkio naudmenas ir miškus, Kėdainiams, kaip žemdirbiškam rajonui, kur labai dideli plotai derlingos žemės, būtų visiškai nenaudingas: „Juk yra ir melioracijos įrenginiai, ir vienkiemiai, ir mažos gyvenvietės, kur taip pat reikia suformuoti infrastruktūrą, o tai yra ypač brangu. Argi trečdalis lėšų yra per mažai tokiam miestui kaip Kaunas?“ – retoriškai klausė Kėdainių merė.

Tiek Birštono, tiek Kėdainių savivaldybių vadovių teigimu, Kauno miestui buvo pasiūlyta alternatyvi formulė, pagal kurią miestas butų gavęs apie 35 procentus ES fondo lėšų, tačiau ir tokios sumos kauniečių troškuliui numalšinti buvo per maža.

Šaltinis
„Valstiečių laikraštis“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją