Prioritetai išlieka. Vienas jų – energetika: galimas Ignalinos atominės elektrinės (IAE) antrojo bloko darbo pratęsimas, investicijos į namų modernizavimą (energetikos efektyvumą). Antai šilumai mes sunaudojame 4-5 kartus daugiau energijos nei, pavyzdžiui, švedai. Turėsime mažinti energijos sąnaudas.
Dar pernai nusprendėme didinti paramą namų renovavimui, nes žmonės nenorėjo prisiimti finansinių įsipareigojimų. Dabar situacija kitokia – renovavimo poreikis didesnis, nei galime paremti. Todėl prašome Europos Komisijos (EK) padidinti paramą 25 mln. eurų.
Bet ir to nepakaks veik 30 tūkst. daugiabučių namų renovavimui. Dabartiniais tempais – šįmet bus renovuota mažiau nei 1 tūkst. daugiabučių – būsto renovavimui prireiktų 30 metų.
Tad yra du keliai: rasti mechanizmą, kaip iš dalies patiems tą daryti, ir kitas kelias – prašyti EK paramos.
Kitas prioritetas – švietimas. Galbūt mums ne viskas pavyko aukštojo mokslo reformos atžvilgiu, bet viena dalis labai svarbi – tai mokslo ir verslo slėniai, kuriems panaudosime dešimtadalį Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos.
Kaip teigia Prezidentas Valdas Adamkus, aukštojo mokslo reforma, nepaisant gražių pažadų, nepajudėjo iš vietos. Ar gali prioritetas būti toks nejudantis?
Susitarimas dėl aukštojo mokslo reformos atsirado tada, kai buvome mažumos vyriausybė ir turėjome didžiausios opozicinės partijos – konservatorių - paramą. Ši parama praėjusių metų pabaigoje nutrūko dėl priežasčių, apie kurias turbūt dabar neįdomu kalbėti.
Bet pagrindiniai parametrai išliko. Dabar visa tai yra tuose projektuose, kurie pateikti Seimui ir kuriuos mes dar patobulinsime. Ginčijamasi dėl universitetų valdymo ir studentų įmokų modelio. Bet, mano požiūriu, tai nėra pagrindinis dalykas: svarbiausia yra mokslo kokybė.
Kitas Jūsų minėtas prioritetas – energetika. Vyriausybė dabar imasi populistinių sprendimų kompensuoti brangstančią šilumą, bet iki šiol veik nieko nenuveikė dėl veiksmingesnio energijos panaudojimo, taupymo.
Kompensuojame tik gaunantiems mažiausias pajamas – tai neišvengiama. Tą patį vienaip ar kitaip darys visos ES valstybės.
Bet esminis dalykas, kuris mums padės išgyventi dabartinę krizę, yra nauja atominė elektrinė. Tai jau aptarta ir Europos vadovų Taryboje: visi pripažįsta, kad šalia atsinaujinančių energijos šaltinių, kurių santykinę dalį reikia didinti – o mes šiuo požiūriu nelabai atsiliekame nuo ES vidurkio, – prioritetas yra ir atominė energetika. Europa išgyvena atominės energetikos renesansą – tai liudija vyriausybių sprendimai.
Mes jau toli pažengėme – esame projektavimo stadijoje. Turime vietą naujai jėgainei, rugpjūčio mėnesį, tikiuosi, turėsime aplinkos įvertinimą. Galime greitai suprojektuoti ir pradėti derybas dėl generatoriaus tipo.
Kodėl diskusija buvo tokia aštri? Jei „Leo LT“ kaip įmonė taps – realiai jau tampa – regiono lydere, tai mes turėsime labai rimtus pasiekimus. Iš dalies dėl to sunku tartis su partneriais – latviais, estais, lenkais. Visi jie kovoja dėl lyderystės.
Kokie bus tie apčiuopiami Lietuvos žmonėms pasiekimai?
Nauja atominė elektrinė. Plius – jungtis su Lenkija (jau sukurta įmonė, kuri tą jungtį projektuoja) ir, tikiuosi, latviai sutiks su tuo, kad tiltas su Švedija bus Lietuvos teritorijoje. Dvi jungtys ir atominė elektrinė reikš mūsų energetinės izoliacijos įveikimą, įsijungimą į elektros energijos rinką, o ne vien priklausomybę nuo Rusijos, nuo kurios dabar esame visais atžvilgiais priklausomi – ypač nuo jos dujų.
Kalbate apie pasiekimą, bet tas pasiekimas dar apipintas prielaidomis, kintamomis prognozėmis ir įvairiais „jeigu“. Savo ruožtu elektros kainos šuolis yra neišvengiamybė. Kas konkrečiai padaryta, kad tas šuolis nebūtų drastiškas?
Neatlikę visų tų darbų, kuriuos mes atlikome pagal grafiką dėl naujos elektrinės, negalėtume derėtis ir dėl IAE darbo pratęsimo bei tikėtis mums palankaus sprendimo. Turime pasakyti ES, kad mūsų projektas bus įgyvendintas 2015, 2016 ar 2017 metais, ir tada jau jie galės, suprasdami mūsų padėtį ir įvertinę pateiktus skaičiavimus, apsispręsti.
Ar lažintumėtės, kad pavyks atidėti IAE antrojo bloko uždarymą?
Galėčiau lažintis, ir pasakysiu, kodėl. Pirmiausia, EK jau supranta mūsų padėtį. Šiandien kalbame apie tai, kaip galėtume rasti teisinį sprendimą: ar reikės visų ES šalių pritarimo? Beje, net jei reikės, tai nėra neįveikiamas barjeras.
Kitas dalykas – dabartinė pasaulio energetikos krizė yra tas atvejis, kai nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Atominė energetika dabar vertinama kaip alternatyva dujoms ir naftai.
Ar bus iki 2010 metų Elektrėnuose pastatyta nauja 400 MW galingumo elektrinė, kuriai skirti ES pinigai?
Ji gali būti pastatyta 2010 metais, pinigų tam yra. Klausimas kitas – ar pavyks susitarti su Rusija dėl papildomo dujų kiekio. Lietuvai reikės didelio papildomo dujų kiekio, o Rusija jau ir dabartinius savo įsipareigojimus sunkiai vykdo. Todėl šis projektas pristabdytas.
Kodėl tik dabar pradėta rimtai svarstyti, kaip greičiau renovuoti daugiabučius namus ir taupyti šilumą?
Jau praėjusiais metais, norėdami paspartinti būsto renovaciją, kuri gyventojams atrodė nepatraukli, padidinome valstybės paramą nuo 30 iki 50 proc. Tai paspartino procesą, bet iškėlė klausimą, ar tam turime pakankamą finansavimą. Kitas klausimas – ar galime tikėtis didesnės EK paramos.
Kai kurie ekspertai siūlo, kad būtų avansuojamas būsimas šilumos sutaupymas. Esama skaičiavimų, jog tai gali sudaryti apie 1 mlrd. Lt per metus. Jei rastume tokį mechanizmą, tikiu, kad galime, tardamiesi su komerciniais bankais, dengdami palūkanas valstybės lėšomis ir iš kitų šaltinių, gerokai paspartinti namų renovavimą.
Tačiau reikalingos įstatymo pataisos. Dabar, jei nors vienas bendruomenės narys nepritaria būsto renovavimui, jo atlikti negalima. Reikiamą įstatymo pataisą jau esame parengę.
Kodėl kaimyninėje Lenkijoje, kaip pažymi ekspertai, Jūsų minėtas renovavimo mechanizmas buvo veiksmingai pritaikytas, o Lietuvoje – ne?
Mes kaip tik žiūrime į lenkų patirtį. Jie būtent tą ir taikė.
Todėl ir kyla klausimas – kodėl jie taikė, o mes tik žiūrime?
Svarbu, kaip žiūrėsime: mes bent jau tūkstantį namų renovavime, o latviai apskritai to daryti nepradėjo ir mokosi iš mūsų. Galiu atsakyti tik už savo vadovavimo Vyriausybei laiką: mes priėmėme sprendimą, kuris skatina namų renovavimą, energijos taupymą šilumos naudojimui.
Siūlote ekspertams įvertinti Valstybinės kainų kontrolės ir energetikos komisijos (VKKEK) atliekamus šilumos kainų skaičiavimus. Nepasitikite komisijos darbu?
Yra dvi nepriklausomos institucijos – VKKEK ir savivaldybės. Pastarosios kaltina komisija neteisingos skaičiavimo metodikos, palankios šilumos tiekėjams, taikymu. Todėl nusprendėme atlikti ekspertizę.
Yra duomenų, kad įskaičiuojami net ir tie nuostoliai, kuriuos šilumos tiekėjai patiria dėl savo neūkiškumo. Pavyzdžiui, patiria didelius nuostolius šilumos trasose, bet į jas neinvestuoja.
Savivaldybės prašo didesnio savarankiškumo, kad be VKKEK galėtų derėtis su šilumininkais ir nustatyti kainą, kaip dabar jau derasi dėl viešojo transporto, vandens.
Jei abejojate kainų nustatymo metodika, tai nepasitikite komisija?
Aš neabejoju niekuo. Vyriausybė tiesiog dalyvauja šitame ginče.
Savivaldybės gali būti apkaltintos populizmu. Politikai prieš rinkimus stengiasi įtikti rinkėjams. Galbūt Vilniaus meras Juozas Imbrasas rūpinasi ne teisingomis šilumos kainomis sostinės gyventojams, o Rolando Pakso rinkimų kampanija?
Manau, populizmo neišvengiamai esama – ypač Vilniaus mieste. Ši problema čia apskritai ilgą laiką nebuvo sprendžiama. Tos problemos čia susikaupė. Ar jos teisingai įskaičiuotos į naujas kainas – štai kur klausimas. Gali būti, kad šilumininkai per daug kelia kainas.
Ne kartą raminote gyventojus, kad ekonomikos krizės nebus. Ar vis dar esate taip optimistiškai nusiteikęs?
Stengiuosi į ateitį žvelgti realistiškai. Lietuvos ūkis šiuo metu krizės nepatiria. Negalime krize vadinti 7 proc. augimą. Taip, dėl objektyvių veiksnių auga infliacija. Bet mūsų ūkis, palyginti su kitų Baltijos valstybių ekonomika, laikosi daug geriau. Nes jis labiau diversifikuotas, mes turime didesnę gamybos dalį – pramonės ir žemės ūkio.
Reikia žvelgti realistiškai, bet nedramatizuokime padėties. Estijoje, kurioje dabar ekonomikos augimas sustojo, šio reiškinio priežastys aiškios – Rusijos blokada. Estijai reikės laiko prisitaikyti prie šitos padėties. Be to, mūsų kaimyninių šalių ekonomika daugiau remiasi paslaugomis, kurios yra daug jautresnės susidariusiai padėčiai.
Kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad estai jau kitąmet ims kilti iš krizės duobės, o Lietuva dar tik smegs į tą duobę.
Jei mūsų ekonomikos struktūra būtų vienoda, galėtume užsiimti tokia ekstrapoliacija. Bet mūsų ekonomikos nėra tapačios. Mes turime daugiau eksportui skirtos gamybos. Galime išsaugoti savo ekonomikos augimą su „lėtu nusileidimu“, kurio ir norėjome.
Leisdamiesi lėtai, bet ilgai, vis tiek galime atsidurti gilioje duobėje.
Negalime atsidurti gilioje duobėje – nebent padarytume grubių klaidų. Pavyzdžiui, įgyvendintume provokacinę idėją atrišti litą nuo euro.
Mūsų ūkis, verslas pajėgus investuoti – ir daug investuoja. Jei sugebėsime išsiderėti antrojo IAE bloko veiklos pratęsimą ir pastatysime naują elektrinę, tai neatsidursime jokioje duobėje.
Baigiasi Seimo kadencija. Kaip vertinate buvusius ir esamus socialdemokratų valdžios partnerius, kurie vis keitėsi: Darbo partiją, Naująją sąjungą, konservatorius?
Man iki šiol mįslė, kodėl Darbo partija pasitraukė iš koalicijos, nors šiuo klausimu turiu savo versiją.
Kokia Jūsų versija?
Nenoriu apie ją kalbėti, nes reikia žiūrėti į ateitį – gal reikės tartis ateityje.
Nors ir trumpa buvo patirtis, bet mažumos vyriausybės bendradarbiavimas su konservatoriais – labai svarbus ateičiai. Manau, viena didžiausių nesėkmių – kad neišsaugojome konservatorių paramos. Kas dėl to kaltas – atskiras klausimas.
Tai ir po rinkimų Jums atrodo galima konservatorių parama naujai mažumos vyriausybei?
Galima ir tokia parama, galima ir didžioji koalicija, kaip Vokietijoje. Minėta praktika sukuria tam tikras prielaidas ateičiai. Socialliberalų grįžimą į valdančiąją koaliciją aš vertinu teigiamai. Dabar jau daugmaž aišku, kad galimi mūsų partneriai yra valstiečiai liaudininkai ir Naujoji sąjunga.
Socialdemokratai laikosi principo, kad visos į parlamentą išrinktos partijos yra lygiaverčiai partneriai. Tik sieksime, kad būtų daugiau remiamasi mūsų programa.
Ar LSDP išlaikys valdžią po rinkimų?
Tai nėra savitikslis. Gali visaip susiklostyti. Bet manau, kad būsimoje valdančiojoje koalicijoje išvengti socialdemokratų dalyvavimo bus labai sudėtinga.
Kiek tikitės vietų būsimame Seime?
Nemanau, kad turėsime mažiau vietų nei dabar. Juk mes įvykdėme savo programą ir dabar galime pritraukti racionaliai mąstantį rinkėją, nepasiduodantį populistiniam šurmuliui ir iliuzijoms. Iliuzijų kūrėjai ir populistai su savo pažadais jau atsiskleidė.
O Jūs žadėjote per metus sumažinti korupcijos ir nesumažinote.
Mes smarkiai pasislinkome į priekį. Kaip matome, labai aktyviai dirba specialiosios tarnybos. Turime atnaujintą kovos su korupcija programą. Kartu su kitomis partijomis sumažinome korupcijos galimybes, atsisakydami nereikalingų išlaidų rinkimams. Vadinasi, sumažinome priklausomybę nuo verslo, lobistų.
Vis dėlto „Transparency International“ Lietuvos skyrius gana skeptiškai vertina Jūsų vyriausybės pastangas pažaboti korupciją. Kodėl?
Nežinau.