- Kuo Rasos skiriasi nuo Joninių?
- Rasos arba kitaip vadinamos Kupolės yra ilgiausių vasaros dienų ir trumpiausių naktų šventė, atėjusi iš gilios senovės. O Joninės yra vardinės - birželio 24 d. - pagal mūsų tradicijas, varduvininkus sveikiname iš vakaro.
Joninės švenčiamos visoje europinėje kultūroje. Visose šalyse, kur yra senovės indoeuropiečių palikuonių. Bet geriausiai jas pažįsta baltai, slavai ir skandinavai, nes jie ilgiausiai išlaikė ryšį su senolių išmintimi.
- Paparčio žiedo ieškojimas Joninių naktį, vainikų pynimai ir leidimas į upę - tai žinomi ir vis dar plačiai atliekami ritualai. Ką mes pamiršome ir ko jau nebedarome per Jonines?
- Dieną yra papuošiami namų vartai, langinės, stogai. Prie Joninių apeiginės pievos irgi statomi vartai, pro kuriuos eina du ratai: viename - vyrai, kitame - moterys. Ir susitikę tarpvartėje poros gali pasisveikinti, pasibučiuoti. Tai yra likę iš senovinių, gentinių piršlybų. Joninių naktį visi maudydavosi ežeruose arba ryto rasoje. Tada sako žmonės būdavo skaistūs, stiprūs ir sveiki.
Iš senosios gentinės santvarkos, kada būdavo rūpinamasi brandos sulaukusius jaunuolius sutuokti, taip gausinant žmonių giminę, kitą reikšmę turėjo ir paparčio žiedas. Jis tuomet simbolizavo vedybinę laimę ir išmintį. Vėliau - paparčio žiedo prasmė kito priklausomai nuo to, kokiomis vertybėmis vadovavosi įvairių kartų žmonės.
Man pačiai keista iš Joninių, kad dabar paparčio žiedo ieškojimą žmonės sutapatina su turtais. Senieji tekstai sako, kad tada ieškota išminties.
Anot mūsų žiniuonės dr. Eugenijos Šimkūnaitės, jei paparčio žiedo ieškosi ne dėl savo naudos, o norėdamas gero visiems - jis pats Tave susiras. Šiaip jau sakoma, kad reikia suaugti iki 24 metų, peržengti namų slenkstį, kai saulė per pusę nusileidusi, ir eiti tolyn tol, kol negirdėsi nei šunų lojant, nei gaidžių giedant. Jei pataikysi į papartyną, ten rasi ir žiedą.
Be abejo, laužas, kuriame netgi galima sudeginti tai, kas mums savyje nepatinka ar nereikalinga, yra svarbi Joninių nakties apeigų dalis. Reikia tik žiedą iš kupolių puokštės įmesti į laužą ir sugalvoti norą.
Per laužą taip pat yra šokinėjama. Jei šoka vienas vaikinas, jis parodo savo fizinę ir protinę brandą. Fizinę - yra vikrus, protinę - apskaičiuoja savo jėgas. Jei vaikinas pasiūlo merginai kartu šokti per laužą, ir ji sutinka, tai šioje poroje jau gimė tarpusavio pasitikėjimas, žadantis bendrą ateitį.
Nieko nėra smagiau už naktines maudynes per Jonines. O palydėti ir pasitikti tekančia saulę yra puikiausios akimirkos - įsimintinos ilgam.
Populiarūs būrimai Joninių naktį yra ir tie, kurie susiję su vedybomis, poravimusi. Pavyzdžiui, Joninių naktį surinktą 9 žolynų puokštę, nekalbant nei žodžio, reikia parsinešti namo, padėti po pagalve ir gultis miego, kad susapnuotum būsimąjį ar būsimąją.
Vainikas taip pat metamas per petį į obels šakas, iš kelinto karto užsikabins, po tiek metų ištekėsi arba vesi.
Panašią reikšmę turi ir vainikas paleidžiamas į tekantį vandenį. Juk žodis tekėti turi ir vedybų prasmę. Taigi paleisdami į vandenį vainikus, jauni žmonės žiūrėdavo ar susiras sau porą, o suplaukus vainikams - ar savo antrosios pusės reikės ieškoti toli, jei vainikai plaukia tolyn. Panemuny (Rokiškio kraštas) buvo apeiga: merginos į Nemunėlį mesdavo vainikus, o vaikinai stengdavosi bijūno žiedą įmesti į vainiko vidurį, jei pasiseks bus pora.
- Kokie yra Joninių valgiai?
Yra patarlė - Šventas Jonas pieno ponas. Pirmosios žolės pienas ir jo produktai yra patys skaniausi, saldžiausi, maistingiausi. Joninės švenčiamos su sūriu, uogos beriamos į pieną, verdamos skanios žolelių arbatos. Tokios yra vasaros vaišės.
- Kaip manote, ar šiuo metu visi mūsų šventimai nesupanašėjo? Ar tai būtų Joninės, ar Kalėdos, ar gimtadieniai - visi prisigeria, šašlykų pavalgo, ir tiek. Ar neatsitiks taip ir šiemet?
- Iš dalies aš Jums pritariu, tačiau ir mūsų žaviosios senovės laikais visko būdavo. Šventės priklauso ne nuo laiko, o nuo žmonių. Tie, kurie moka ir supranta ką švenčia, visuomet pasidaro tikrą šventę: apeigą, apeigines vaišes ir linksmybes. Kiti šoka kaip moka.
Aš manau, kad Joninių tradicijoje gražus pragiedrulys yra dabar jau rengiamos kaimų, seniūnijų, netgi gatvių arba sodininkų vietinės šventės, kurios yra pačios tikriausios tarp bičiulių.