Socialdemokratų nesugeba įveikti nei dešinieji, nei populistai. Ši partija sugeba išlikti valdžioje net ir tuomet, kai pralaimi rinkimus.
2000 m. Algirdo Brazausko socialdemokratinė koalicija laimėjo Seimo rinkimus, tačiau Vyriausybę sudarė Lietuvos liberalų sąjunga ir Naujoji sąjunga, kurias Prezidentas Valdas Adamkus subūrė į Naujosios politikos bloką. Tačiau liberalų lyderis Rolandas Paksas premjero kėdėje išsilaikė nepilnus metus. Socialdemokratai persiviliojo Artūro Paulausko Naująją sąjungą ir 2001 m. liepos 4 d. premjeru tapo A.Brazauskas, pradėjęs kairiųjų valdymo erą.
2004 m. Seimo rinkimuose A.Brazausko socialdemokratai, susivieniję su A.Paulausko socialliberalais, patyrė triuškinančią nesėkmę. Gavę vos 20 mandatų socialdemokratai liko tik treti. Socialliberalai sukrapštė tik 11 mandatų.
Tačiau rinkimuose triumfavusi populistinė Darbo partija nesugebėjo iš socialdemokratų atimti valdžios. A.Brazauskas dar dvejus metus vadovavo Vyriausybei, o iš posto pasitraukė tik po to, kai skandalų krečiama Darbo partija paliko valdančiąją koaliciją. Tačiau net ir netekę A.Brazausko socialdemokratai nepaleido valdžios vairo.
2006 m. liepos 6 d. mažumos Vyriausybės vadovu paskirtas G.Kirkilas pasirodė esąs geresnis užkulisinių žaidimų meistras nei A.Brazauskas . Per dešimt mėnesių jis mažumos ministrų kabinetą pavertė daugumos, o socialdemokratų frakcija Seime išaugo beveik dvigubai ir tapo didžiausia – vienija 38 narius.
Prekyba įtakingais postais
Seimo užkulisiuose kalbama, kad parlamentarams už perėjimą į vieną ar kitą frakciją siūlomos nemažos sumos pinigų, tačiau šios kalbos iki šiol neįrodytos. Tačiau Seime ir Vyriausybėje nesigėdijant prekiaujama įtakingais postais, kuriais viliojami perbėgėliai.
Daugiausiai šurmulio prieš dvejus metus buvo sukėlęs socialinės apsaugos ir darbo ministrės Vilijos Blinkevičiūtės sprendimas Naująją sąjungą iškeisti į socialdemokratus. V.Blinkevičiūtė socialdemokrate tapo dėl to, kad išsaugotų ministrės postą.
Ne už ačiū socialdemokratų gretas papildė su Darbo partijos vėliava į Seimą patekęs Jonas Jagminas. Prisijungęs prie socialdemokratų jis netrukus gavo solidų atlygį – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko postą. Buvęs Darbo partijos ir Pilietinės demokratijos frakcijų narys Jonas Lionginas taip pat žinojo, iš kur vėjas pučia.
Tapęs socialdemokratų frakcijos nariu jis išsaugojo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko postą. Subraškėjus kėdei socialdemokratu apdairiai tapo ir buvęs darbietis bei pilietininkas sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas.
Valdančioji frakcija priglaudė dar keletą darbiečių, nebenorėjusių likti nuo valdžios nustumtoje frakcijoje. Pas socialdemokratus perėjo Vilija Vertelienė, Viačeslavas Škilis, Mindaugas Subačius.
Socialdemokratų gretos dar pagausėjo, kai Pilietinės demokratijos partijos frakcija prarado Seimo pirmininko postą. Pas socialdemokratus perėjo šeši pilietininkai su partijos lyderiu Viktoru Muntianu priešaky.
Socialdemokrate tapo net buvusi arši nušalintojo prezidento R.Pakso gynėja ir kairiųjų kritikė Marija Aušrinė Pavilionienė. Už tai ji vos negavo švietimo ir mokslo ministrės posto.
Ranka ranką plauna
Per septynerius valdymo metus socialdemokratai įsitvirtino ne tik Seime, Vyriausybėje, ministerijose, apskrityse ir kitose valdžios institucijose.
Valdžios partija savo žmones apdairiai susodino į valstybines institucijas ir valstybės kontroliuojamas įmones.
Valstybės turto fondo vairas patikėtas ilgaamžiam socialdemokratų partijos nariui Audriui Rudžiui, kitas socialdemokratas Jonas Budrevičius vadovauja Turto bankui, o Klaipėdos valstybinį jūrų uostą taip pat valdo šios partijos narys Sigitas Dobilinskas.
„Lietuvos geležinkeliuose“ prieglobstį rado po skandalo iš Vyriausybės kanclerio posto pasitraukęs socialdemokratas Antanas Zenonas Kaminskas. Savų žmonių socialdemokratai turi ir kitose strateginėse įmonėse – Vilniaus tarptautiniame oro uoste, „Lietuvos energijoje“, „Lietuvos pašte“, RST.
Pasak šaltinių, savi žmonės valstybės kontroliuojamose įmonėse leidžia partijai užsitikrinti dosnią verslo pasaulio paramą.
Valstybinių įmonių skelbiami konkursai ir užsakymai sudaro nemažą dalį verslininkų pajamų, todėl jie dosniai aukoja partijai, nuo kurios narių sprendimų priklauso, kas gaus pelningus užsakymus, kam nebrangiai atiteks privatizuojamos įmonės ar valstybės parduodamas turtas.
„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:
LRT apetitas supykdė premjerą
O.Gluchovą kamuoja nežinia
Paplūdimiai tvarkingi, lankytojai ne