Dienraščio teigimu, kitu labai pavojingu virusu - hepatitu C - užsikrėtę 3,2 proc. Lietuvos chirurgų, 7,9 proc. hemodializės skyrių personalo.
ŽIV viruso nešiotojų tarp medikų, turinčių tiesioginių kontaktų su ligoniais, kol kas neaptikta.
Iš ištirtų 313 gydytojų, dirbančių Klaipėdos, Trakų, Rokiškio, Šilutės rajonuose, kraujo mėginių rastas vienas užsikrėtęs hepatitu B. Iš 1001 vidurinio medicinos personalo infekuotų rasta 8. Sanitarų ištirta 308, rasti užsikrėtę - 7.
Dienraščio teigimu, užsikrėtę hepatitu gydytojai dirba Klaipėdos Jūrininkų ir Vaikų ligoninėse. Pastarojoje ligoninėje dirba ir dvi užsikrėtusios slaugytojos. Tokių slaugytojų yra ir Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centre, Psichiatrijos, Tuberkuliozės ligoninėse.
Lietuvos AIDS centro laboratorijos vedėjas Algirdas Griškevičius sako, jog jų laboratorijoje buvo nustatomi hepatito B viruso antigenai. Tokiu tyrimu ligą galima nustatyti ir ūmiu, lėtiniu periodu, todėl gydytojas teigia, jog persirgusių hepatitu B žmonių gali būti gerokai daugiau.
Kiek Lietuvoje medikų, užsikrėtusių hepatitu B, nežinoma.
Lietuvos AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas teigia, jog medikai dažniau serga hepatitais nei kitų profesijų žmonės, nes jie nuolatos liečiasi krauju. "Tai profesinė liga. Teikdami pagalbą, ypač skubią, gydytojai ne visuomet įstengia apsisaugoti", - sakė S.Čaplinskas.
Virusinis hepatitas B - užkrečiama liga, kuri plinta per lytinius santykius, kraujo perpylimus bei virusus užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo kūdikį gimdymo metu. Šis virusas neplinta oro lašeliais, per užterštą maistą ar vandenį, taip pat jo neplatina vabzdžiai. Juo 100 kartų lengviau užsikrėsti, nei žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV).
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje nuo hepatito B infekcijos ir jos pasekmių miršta apie 1 mln. žmonių.
Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis, kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 300-400 ūmių virusinio hepatito B susirgimų.