„Išvadas turėtume gauti iki kovo 19 dienos. Advokatų kontora „Nordia Baublys ir partneriai“ dar paprašė papildomos informacijos.

Advokatai pageidavo duomenų apie bendrovės „Rosh“ investicijas į „Romuvą“. Gražiuoju išspręsti skyrybas su „Rosh“ savivaldybei nepavyks. Ekspertų išvados padėtų sukonkretinti galimos kompensacijos dydį, jei sutartis būtų nutraukta“, – aiškino Kauno miesto savivaldybės Teisės skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė.

Vadovaujant E.Tamašauskui

„Romuva“ 2002 metų gegužę buvo išnuomota privačiai bendrovei iki 2012-ųjų. Tada Kauno meru buvo tuomet socialliberalas Erikas Tamašauskas. Beveik 80 proc. „Romuvos“ akcijų priklauso savivaldybei, likusios – „Rosh“ direktoriui Ramūnui Šalūgai.

2003 metų pavasarį tuometis „Romuvos“ direktorius Gediminas Juodeika be didžiosios akcininkės – savivaldybės – žinios per antstolių kontorą pardavė dalį patalpų, areštuotų už skolas „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kino teatro kasų vietoje įsikūrė soliariumas. Daugiau kaip 50 kvadratinių metrų „Romuvos“ pusrūsį verslininkas įsigijo už kiek daugiau nei 50 tūkst. litų. Bendrovės „Ober-Haus“ specialistų vertinimu, tuomet atliktu prašant savivaldybei, tų patalpų rinkos vertė turėjo siekti apie 370 tūkstančių. Miestas dėl šio sandorio bylinėjosi, bet nesėkmingai.

Yra rimtų saugiklių

„Pastato paversti lošimo namais ar picerija nepavyks. Jį saugo tarpukario architektūros reglamentas bei funkcija, kurią privalu išsaugoti“, – pernai spalį po „Romuvoje“ ką tik pasibaigusio tarptautinio Kauno kino festivalio teigė Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vyriausioji specialistė Rymantė Gudienė.

Kauno miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba ketino kovo 13-ąją savo posėdyje įrašyti „Romuvą“ į kultūros vertybių registrą, tačiau nebuvo kvorumo.

„Du mūsų tarybos ekspertai išvykę atostogauti į užsienį. Tačiau tie, kurie susirinko ir preliminariai aptarė „Romuvos“ reikalus, buvo vieningi – ji verta patekti į kultūros vertybių registrą. Tikiuosi, kad artimiausiame mūsų posėdyje tai patvirtins ekspertų tarybos aktas, kuriame kaip viena svarbiausių „Romuvos“ vertingųjų savybių bus įrašyta jos kino rodymo paskirtis“, – vylėsi miesto Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis. Jis užsiminė, kad paveldo specialistų akiratyje taip pat yra buvę „Dainos“ ir „Pasakos“ kino teatrai, vertingi savo architektūra.

Minėtos tarybos ekspertai yra menotyrininkės Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė ir Jolita Kančienė, istorikė Danutė Rūkienė, Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vadovė Irena Vaškelienė, Kęstutis Linkus ir Rimgaudas Miliukštis (pirmininkas). Anksčiau šiai tarybai pirmininkavęs prof. Algimantas Miškinis posto atsisakė dėl sveikatos problemų.

Susirūpinę ne tik kauniečiai

Romą išgelbėjo žąsys, o ar padės išgelbėti „Romuvą“ neabejingi piliečiai? Senojo kino teatro likimas rūpi ne tik miesto gyventojams. Viešosios įstaigos „Visos mūzos“ bei labdaros ir paramos fondo „Kauno plėtros forumas“ inicijuotą kreipimąsi į Kauno merą internete jau pasirašė trys su puse tūkstančio žmonių iš visos Lietuvos ir užsienio.

Ilgame sąraše – ne tik kauniečių, vilniečių, mažesnių miestų gyventojų, bet ir emigrantų iš Lietuvos, dabar gyvenančių Izraelyje, Čikagoje, Londone, pavardės. Idėją išsaugoti „Romuvą“ savo parašais parėmė ir žiūrovai, kovo 12 dieną atėję į VDU klube „Sesija“ surengtą Jono Vaitkaus filmo „Vienui vieni“ peržiūrą, skirtą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventei.

„Visos mūzos“ pernai „Romuvoje“ surengė Tarptautinį kino festivalį, įrodžiusį, kad nekomercinio kino poreikis Kaune yra didelis. Publika domisi ir šiame kino teatre vykusiu prancūzų filmų festivaliu „Žiemos ekranai“. Jaučiamės įsipareigoję žiūrovui padaryti viską, kad šie renginiai nebūtų numarinti kartu su „Romuva“, – sakė viešosios įstaigos direktorė Ilona Jurkonytė.

Žinoma kinotyrininkė Živilė Pipinytė įsitikinusi, kad savivaldybių remiami nepriklausomi kino teatrai yra vienintelė galimybė išsaugoti nacionalinio kino paveldo, nekomercinių filmų rodymo tradiciją. „Multipleksų rinkodaros mašina nesukurta tokiems subtiliems dalykams. Masinio vartojimo filmų jūroje susitikimai su kūrėjais, nacionalinio kino retrospektyvos tiesiog paskęstų“, – sakė Ž.Pipinytė.

Reguliarius kino seansus „Romuva“ nutraukė pernai balandį, kai miesto centre atsirado „Akropolis“ su „Forum Cinemas“ kino salėmis. Tačiau nuomos sutartyje su bendrove „Rosh“ nurodyta, kad „Romuva“ jai išnuomota būtent kino rodymo veiklai.