Premjeras Gediminas Kirkilas atskaičiavus mokesčius uždirba tik 5600 litų, tačiau iš tiesų gauna tris kartus daugiau pinigų. Jam kas mėnesį dar skiriama per 6000 litų reprezentacinėms išlaidoms. Dar daugiau kaip 6000 litų jis, kaip Seimo narys, gauna kanceliarinėms ir kitokioms išlaidoms. Tad iš viso mėnesinės premjero pajamos siekia per 17 tūkst. litų.

Paradoksas, bet ministrai gauna dar daugiau pinigų nei premjeras. Ministro alga į rankas – tik 4200 litų, tačiau jam kas mėnesį skiriama per 8000 litų reprezentacinėms išlaidoms. Be to, tiems ministrams, kurie yra Seimo nariai, iš parlamento kas mėnesį pervedama daugiau kaip 6000 litų kanceliarinėms ir kitokioms išlaidoms. Iš viso per mėnesį ministras, einantis ir Seimo nario pareigas, gauna apie 19 tūkst. litų.

Įdomu, kad nuo reprezentacinėms, kanceliarinėms ir kitoms reikmėms skirtų išmokų neatskaitomi jokie mokesčiai, už jas niekam nereikia atsiskaityti. Valdžios koridoriuose juokaujama, jog šios pajamos ir yra tikrasis atlyginimas.

Aptakiai ir užšifruotai

Premjero ir ministrų pajamas dar galima suskaičiuoti, bet beveik neįmanoma sužinoti, kokius atlyginimus ar kitokias išmokas gauna ministerijų departamentų, įvairių žinybų, valstybinių akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų vadovai ir jų darbuotojai.

Žinybų vadovai ir buhalterijos dangstosi įstatymais, saugančiais atlyginimų dydžių paslaptį.

Geriausiu atveju apeliuojama į teisės aktus, nustatančius atlyginimus valdininkams. „Pažiūrėkit įstatymus, ten viskas surašyta. Mes neįgalioti jums teikti informacijos“, – atrėžė vienos ministerijos buhalterė, paklausta, kokie yra atlyginimai jos atstovaujamoje įstaigoje.

Bet įvairiuose įstatymuose tik aptakiai ir užšifruotai rašoma, kas kokius atlyginimus gauna valstybės institucijose. Pavyzdžiui, nurodyta, kad kokio nors departamento direktoriaus atlyginimo koeficientas yra 16. Norint sužinoti, ką reiškia šis koeficientas, reikia ilgai ieškoti kitų teisės aktų. Bet ir juos suradus neįmanoma suskaičiuoti, kiek gauna tam tikras valdininkas. Jam dar gali priklausyti priedai už stažą, viršvalandžius ir kitos išmokos.

Su akcinių bendrovių, kurias kontroliuoja valstybė, darbuotojų gaunamais atlyginimais dar sunkiau. Dažnai jie nustatomi sudarant konfidencialias sutartis.

Įslaptinta informacija

Valdininkų gaunamų algų problemą ėmėsi nagrinėti Seimas. Baigdami rudens sesiją parlamentarai vasario 1 d. priėmė nutarimą, kuriuo siūlyta Vyriausybei skubiai nustatyti, kad duomenys apie iš biudžeto finansuojamų įstaigų darbuotojų atlyginimus būtų vieši.

Nutarimą pasiūlė Seimo Audito komitetas, pavargęs kovoti su įvairiomis valstybės institucijomis dėl informacijos apie jų darbuotojų gaunamus atlyginimus. Komiteto kantrybės taurę perpildė Valstybės turto fondas (VTF), ilgai susirašinėjęs, tačiau galiausiai pateikęs informaciją, kokius atlyginimus gauna jo darbuotojai. Ši informacija buvo įslaptinta ir įregistruota Seimo specialiojoje raštinėje, kur su ja gali susipažinti tik prieiti prie slaptos informacijos galintys parlamentarai. Jie negali šių žinių viešinti, nes gresia baudžiamoji atsakomybė.

Patikino, kad nepamiršo

Iki kovo 10 d. Vyriausybė turėjo informuoti Seimą, kaip įvykdytas priimtasis nutarimas. Kovo 10-oji jau čia pat, tačiau ministrų kabinetas dar neįvykdė parlamentarų pavedimo ir, regis, ne itin dega noru tai padaryti kuo greičiau.

Premjero patarėjas Donatas Morkūnas patikino dienraštį, kad Seimo nutarimas dėl biudžetininkų algų viešinimo nėra pamirštas. „Procesas vyksta. Tačiau be įstatymų pataisų, regis, neįmanoma apsieiti. Todėl Seimas dar turės grįžti prie šio klausimo“, – tvirtino jis.

Pats imsis iniciatyvos

Seimo Audito komiteto pirmininkas Donatas Jankauskas įsitikinęs, kad valstybinių įstaigų darbuotojų, visų pirma jų vadovų, atlyginimai turi būti skelbiami. „Dar 2005 m. Seimas priėmė nutarimą, kuriuo, be kita ko, pasiūlė Vyriausybei nustatyti darbo užmokesčio tvarką valstybinėse įstaigose. Šis Seimo nutarimas nėra įgyvendintas“, – sakė komiteto vadovas.

Kur kas radikalesnis šiuo klausimu yra Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius. „VTF, taip pat kitose įstaigose, pavyzdžiui, Lietuvos pašte ar „Lietuvos geležinkeliuose“, vadovų atlyginimai nustatomi iš lubų, nepaisant netgi to, ar tos įstaigos veiklos rezultatai yra bent kiek patenkinami ir naudingi valstybei. Kai kurių vadovų algos kitąkart viršija ir Respublikos Prezidento gaunamą atlyginimą. Tai absurdiška“, – įsitikinęs A.Skardžius.

Jis teigė negavęs informacijos iš Vyriausybės, kaip įgyvendinamas Seimo priimtas nutarimas. „Neatmestina, kad jis taip ir nebus įvykdytas arba į jį bus žiūrima atmestinai, nes kovo 10-oji jau čia pat, o jokių signalų iš Vyriausybės nėra“, – kalbėjo parlamentaras.

Jeigu taip atsitiktų, A.Skardžius žadėjo inicijuoti atitinkamų įstatymų pataisas, kurios įpareigotų Vyriausybę paviešinti visus gaunamus atlyginimus.

„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:

Aukštojo mokslo pinklės

Mokytojų algos atsirūgs visiems

Kyšių sąrašas įspūdingas