Afganistanas – ne vien NATO problema

„Pirmas ir svarbiausias NATO tikslas turėtų būti operacijų sėkmė“, - prasidedant NATO gynybos ministrų neformaliems darbiniams pietums pažymėjo J. de Hoopas Schefferis. „Sėkmė reiškia daugiau nei karines operacijas“, - pridūrė jis ir paragino valstybes dalytis atsakomybe dėl misijos ateities.

Pasak Aljanso vadovo, misija Afganistane nežlunga, tačiau ir toliau susiduria su didžiuliais iššūkiais.

Kaip vėliau spaudos konferencijoje pažymėjo NATO atstovas spaudai Jamesas Appathurai’us, ministrai per pietus pripažino, jog misija Afganistane yra ilgalaikė. Tiesa, ministrai esą laikosi „atsargaus optimizmo“.

Tačiau J. Appathurai’us patikino, kad esama daugiau progreso, nei galima pagalvoti iš žiniasklaidos pranešimų. Pavyzdžiui, Afganistano pajėgos tam tikrais atvejais jau gali pačios imtis vadovavimo.

Kartu NATO atstovas pareiškė, jog Afganistanas neturėtų likti tik Aljanso reikalas: „Visas pasaulis yra Afganistane, ne tik NATO, - vienu ar kitu būdu. (…) Čia reikalingos pasaulinės pastangos. Suvokimas, kad Afganistanas yra NATO problema, neteisingas“.

Netikėta C. Rice viešnagė Afganistane

Gynybos ministrų susitikimo išvakarėse duotame interviu DELFI generalinis sekretorius teigė sieksiąs įtikinti ministrus neišvesti karių iš Afganistano ir dislokuoti ten daugiau pajėgų.

Vilniuje prasidedant NATO gynybos ministrų susitikimui ir vis aštrėjant diskusijoms dėl misijos Afganistane, šiame krašte netikėtai apsilankė JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Davidas Milibandas. Prieš tai galimybes padidinti NATO narių pajėgas jie aptarė Londone. Šios dvi šalys prašo kitų NATO narių dalintis „kovos našta“ Afganistano pietuose.

Anot C. Rice, Vakarai turi nusiųsti daugiau pajėgų į Afganistaną, kad būtų galima aktyviau kovoti su prekyba opijumi bei sustiprinti gana silpnos šalies centrinės valdžios įtaką.

Tiesa, anot bbc.co.uk, abejotina, ar per dviejų dienų susitikimą Vilniuje pavyks susitarti dėl papildomų pajėgų siuntimo į Afganistaną. Tai patvirtino ir J. Appathurai'us – Vilniuje esą bus apsiribota tik nuomonių apsikeitimu ir platesne diskusija.

Atsisako siųsti daugiau karių

C. Rice atvyko į Londoną netrukus po to, kai JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas pareiškė, esą dėl kai kurių narių atsisakymo siųsti papildomai NATO ateitis atsidūrė pavojuje. Anot R. Gateso, jei pajėgos nepadidės, įsipareigojusių šalių pasiryžimas nuslops, o NATO gali tapti „dviejų aukštų aljansu“. Sekretorius Vilniuje taip pat žada įtikinėti partnerius padidinti savo pajėgas.

Londone veikiantis Tarptautinis strateginių studijų institutas taip pat įspėjo, esą Afganistanui gresia tapti „žlugusia šalimi“, jei NATO operacijos nepavyks įgyvendinti iki galo.

Afganistano pietuose, kur šiuo metu yra neramiausia padėtis, daugiausia atsakomybės tenka JAV, britų, Kanados ir Nyderlandų kariams. Kanada savo ruožtu pagrasino kitąmet atitraukti savo pajėgas iš Kandaharo, jei kitos valstybės neatsiųs pastiprinimo.

Vašingtonas taip pat paragino Europos šalių vyriausybes šiai misijai skirti daugiau karių. Pačios JAV žada nusiųsti dar 3 200 jūrų pėstininkų.

Visos 26 Aljanso narės yra nusiuntusios savo karių į Tarptautines saugumo palaikymo pajėgas (ISAF), tačiau dalis šalių (Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Turkija, Italija) atsisakė skirti papildomų pajėgų pietų regionui.

Priešingoje stovykloje atsidūrė JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Nyderlandai, Danija ir Rumunija, kurių kariams pastaruoju metu teko didžiausia kovų našta.

Šiuo metu Afganistane yra dislokuota 43 tūkst. 250 karių iš 39 valstybių. NATO vadovaujamoms pajėgoms priklauso apie 15 tūkst. amerikiečių ir 7,8 tūkst. britų. Dar 14 tūkst. amerikiečių veikia šalyje nepriklausomai nuo Aljanso pajėgų.

NATO misijoje Pietų Afganistane nuo praėjusių metų rugpjūčio dalyvauja Lietuvos Specialiųjų operacijų junginio eskadronai.

Nori pratęsti oro policijos misiją

Anot Lietuvos krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, būtina iš naujo patvirtinti NATO įsipareigojimą skleisti saugumą ir stabilumą už euroatlantinės zonos ribų, dėti pastangas ir toliau remti Afganistano saugumą bei vystymąsi.

J. Oleko teigimu, norint būti pasirengusiems XXI amžiaus iššūkiams reikia ne tik sukurti „patį pažangiausią karinį įrankį – NATO greitojo reagavimo pajėgas“, bet ir „kūrybiškai bei novatoriškai pamąstyti apie kibernetinę gynybą, energetinį saugumą, strateginį perkėlimą oru“ ir kitus klausimus.

Pasak ministro, būtina toliau stiprinti Aljanso ir Ukrainos santykius, toliau vystyti politinį dialogą su Rusija.

NATO pareigūnams ir kolegoms iš kitų šalių J. Olekas taip pat pabrėžė, kad oro policijos misija yra strategiškai svarbi Baltijos šalims. Anksčiau jis teigė, kad per susitikimą bus keliamas klausimas dėl oro policijos misijos pratęsimo. Šiuo metu patvirtinta, kad kitos NATO narės saugos trijų valstybių oro erdvę iki 2011 m. Misiją norima pratęsti iki 2018 m.

Ketvirtadienį ryte prezidentas Valdas Adamkus, susitikęs su J. de Hoopu Schefferiu, paragino pratęsti oro policijos misiją iki šios datos. Anot valstybės vadovo, NATO vykdoma oro policijos misija virš Baltijos valstybių yra labai svarbi Lietuvai ir kariniu, ir politiniu požiūriu. NATO vadovo teigimu, organizacijai esą būtų naudingiau, jei Lietuva nepirktų savo naikintuvų, o turimus resursus skirtų reikalingiems aljanso pajėgumams plėtoti.

Pasitiko piketuotojai

Neformalus NATO gynybos ministrų susitikimas yra didžiausias kada nors Lietuvoje vykęs Aljanso renginys tiek aukštų pareigūnų skaičiumi, tiek pasaulio žiniasklaidos dėmesiu. Susitikime dalyvauja 52 valstybių ir tarptautinių organizacijų delegacijos, iš viso – apie 700 dalyvių. Renginį nušviečia pustrečio šimto Lietuvos ir užsienio žurnalistų, tarp kurių yra „BBC News“, „Reuters, „Associated Press“, ARD, „CBC/Radio Canada“, „Die Zeit“, „Le Monde“,kitų žiniasklaidos priemonių atstovų.

Susitikime taip pat žadama diskutuoti apie NATO transformaciją, plėtrą, pajėgumų kūrimą, operaciją Kosove, bendradarbiavimą su kitomis partnerėmis, santykius su Rusija ir Ukraina, kibernetinį ir energetinį saugumą. Diskusijų rezultatus NATO valstybių vadovai patvirtins balandį vyksiančiame Bukarešto viršūnių susitikime.

Be to, suplanuoti įvairūs dvišaliai susitikimai. Lietuvos pareigūnai su kolegomis iš kitų šalių žada aptarti oro policijos Baltijos šalyse perspektyvas, paramos Afganistano Goro provincijos infrastruktūros projektams padidinimą, Gruzijos ir Ukrainos siekį tapti NATO narėmis.

Prie įvažiavimo į „Litexpo“ parodų ir konferencijų centrą ketvirtadienį nuo ryto stoviniavo keli protestuotojai, ištempę transparantą, ant kurio anglų kalba buvo užrašytas raginimas sustabdyti kolonijinį karą Čečėnijoje.

Greta karinių klausimų – kultūra

Į Vilnių atvykusių pareigūnų sutuoktiniams rengiama atskira kultūrinė programa. Oficialiuose renginiuose nedalyvaujantys sutuoktiniai pakviesti apsilankyti tautodailininkų ir amatininkų mugėje Vilniaus rotušėje, sostinės meras Juozas Imbrasas jiems rengia priėmimą. Ketvirtadienį vakare Nacionaliniame operos ir baleto teatre J. Oleko vardu rengiamas priėmimas visiems svečiams.

Pasak Krašto apsaugos ministerijos, sutuoktiniams taip pat pristatoma programa „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“. Jiems suplanuotas ansamblio „Joris“ ir Šv. Kristoforo kvarteto koncertas.

Ne tokioje įtemptoje, kaip oficialių pareigūnų, sutuoktinių darbotvarkėje taip pat suplanuota išvyka į Trakus: apsilankymas Salos pilyje, iškilmingos vaišės, viduramžių muzikos ir šokių programa „Lietuvos senoji istorija ir kultūra“, karinių kostiumų pristatymas.

Be to, renginio dienomis svečiai ir žurnalistai kviečiami apžiūrėti „Litexpo“ parodų ir konferencijų centre eksponuojamą netradicinę parodą apie Vilnių, įvairiatautės kultūros centrą, Vilniaus baroką, avangardinio meno judėjimą „Fluxus“. Čia eksponuojami Jaunimo centro „Babilonas“ ir menininkų asociacijos „Idėjų upės“ koordinuojamo projekto „NATO kūrybinės dirbtuvės“ darbai.

Gabalėlį Lietuvos kultūros svečiai galės išsivežti namo, mat kiekvienam renginio dalyviui padovanota dainininkės Jurgos Šeduikytės kompaktinė plokštelė „Sandman's child“.

Ketvirtadienį vakare Chodkevičių rūmuose Demokratinės politikos institutas organizuoja diskusiją „NATO: vertybės ir ateities perspektyvos“, kurios tikslas – pristatyti saugumo klausimus naujame, patraukliame formate. Šį renginį tiesiogiai transliuos DELFI.