Užsimena apie raketas
Rusijos gynybos ministerijos Vyriausiosios kovinės parengties ir karinės tarnybos valdybos viršininkas generolas leitenantas Vladimiras Šamanovas praėjusią savaitę Kaliningrado žiniasklaidai pareiškė, kad Rusijos generalinis štabas nagrinėja klausimą dėl kariuomenės, kuri "garantuotai vykdytų Rusijos politinių interesų gynybos užduotis", išdėstymo Kaliningrade ir kad tai būsiąs atsakymas į galimą JAV priešraketinės gynybos sistemos plėtojimą Rytų Europoje.
Šį pareiškimą komentavęs Rusijos geopolitinių problemų akademijos prezidentas Leonidas Ivašovas sakė, kad, JAV realizavus savo planus, Kaliningrade derėtų dislokuoti operatyvinius taktinius raketų kompleksus "Iskander", taip pat taktinį branduolinį ginklą.
Kaip žinoma, JAV jau kurį laiką svarsto galimybes šiuo metu Aliaskoje ir Kalifornijoje dislokuotą priešraketinės gynybos sistemą išplėsti į Europą - radarų stotis būtų įrengta Čekijoje, o 10 gynybinių raketų dislokuotos Lenkijoje. JAV tikina, kad Europos raketų skydas būtų skirtas apsiginti nuo priešiškų šalių, tokių kaip Iranas ir Šiaurės Korėja, atakų.
Ministerija - rami
Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) nesirengia komentuoti iš Rusijos sklindančių pranešimų. "URM neturi informacijos apie tai, kad Rusija ketina Kaliningrado srityje dislokuoti branduolines raketas. Ekspertų ir politologų komentarų URM nekomentuoja, nes tai nėra oficiali informacija", - LŽ teigė URM atstovai.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Raimundas Lopata agentūrai BNS pareiškė, kad Rusijos branduolinės ambicijos būtų iššūkis visam regionui ir strateginiams partneriams, ne tik Lietuvai.
"Jei tai būtų faktas, Lietuvos valstybė turėtų atitinkamai reaguoti, pasirengti galimiems pavojams ir bent jau nutraukti karinį Kaliningrado srities aprūpinimą, kuris šiuo metu vyksta per Lietuvos teritoriją", - sakė R.Lopata.
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko Justino Karoso manymu, pastarieji Rusijos pareiškimai labiau primena šantažą ir žaidimus prieš rinkimus. "Norėčiau manyti, kad tai daugiau grasinimas, o ne realus žingsnis, nes kitu atveju tai būtų labai pavojinga ir reikštų sovietmečiu tarp Rusijos ir JAV vykusių ginklavimosi varžybų atnaujinimą", - sakė parlamentinio URK vadovas.
Jo manymu, Lietuvai, šiaip ar taip teks imtis tam tikrų žingsnių, nes Kaliningrado sritis yra mūsų kaimynystėje, tačiau apie konkrečias sankcijas kalbėti, J.Karoso manymu, dar per anksti.
"R.Lopatos teiginiai dėl karinio tranzito į Kaliningradą blokavimo yra pernelyg ankstyvi, nes jie Rusijos gali būti sutinkami kaip provokuojantys žingsniai. Kol kas nedaryčiau tokių pareiškimų", - aiškino politikas.
Neklauso argumentų
Jau pernai Rusijos vicepremjeras Sergejus Ivanovas tvirtino, kad jei JAV plėsdama priešraketinę gynybą Rytų Europoje "įvarys Rusiją į kampą", rusams teks imtis atsakomųjų priemonių. Tada jis minėjo, kad europinėje Rusijos dalyje, taip pat ir Kaliningrade, gali būti plėtojami operatyviniai taktiniai raketų kompleksai "Iskander".
NATO bando įtikinti Rusiją, kad planuojamas JAV priešraketinės gynybos sistemos elementų dislokavimas Europoje nekelia grėsmės šiai šaliai, neapribos jos galimybių ir nepakeis strateginės pusiausvyros Europoje.
Praėjusį birželį JAV prezidentas George'as W.Bushas, atvykęs vizito į Čekiją, pareiškė, kad Rusijai nėra ko bijoti dėl priešraketinės gynybos sistemos, planuojamos perkelti į Rytų Europą. "Šaltasis karas baigtas, ir Rusija nėra Amerikos priešas", - kalbėjo JAV vadovas.
Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir tada pagrasino, kad nukreips savo ginklus į Europą, jei priešraketinės gynybos skydai bus įrengti.