Labiausiai korumpuotais Lietuvoje laikomi medikai ir farmacininkai, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija įvardyta kaip mažiausiai apimta korupcijos.
TILS atlikto tyrimo, pagal kurį buvo „nubraižytas“ Lietuvos korupcijos žemėlapis, rezultatai antradienį buvo pristatyti Prezidentūroje surengtoje konferencijoje „Korupcijos pažabojimo vizijos“.
Gyventojai – didesni pesimistai nei įmonių vadovai
„Matome, kad smulkus kyšininkavimas daug kur mažėja, tačiau suvokimas, kad visi korumpuoti, plinta, - konferencijos išvakarėse DELFI sakė R. Juozapavičius. – Tuoj pasieksime, kad 100 proc. apklaustųjų sakys, jog už paslaugas sutiktų duoti kyšį“.
Anot TILS vadovo, bene labiausiai prie nuomonės, jog visi aplinkui korumpuoti, formavimo prisideda žiniasklaida. „Lyg toje dainoje – „I feel it in my fingers“ („Jaučiu tai savo pirštuose“ – eilutė iš „Wet Wet Wet“ kūrinio). Atrodo, kad korupcija tvyro visur. Bet mes labai užsiimame saviplaka ir daug ką įdedame į šį terminą“, - kalbėjo R. Juozapavičius.
Paklausti, ar kyšio davimas padeda spręsti problemas, teigiamai atsakė 85 proc. gyventojų ((2002 m. tokių buvo 75 proc., 2004 m. – 73 proc., 2005 m. – 78 proc.). Iš įmonių vadovų teigiamai į šį klausimą atsakė 78 proc., panašūs rezultatai buvo užfiksuoti ir ankstesniais metais.
67 proc. gyventojų prisipažino, kad duotų kyšį, norėdami išspręsti problemą (2002 m. – 60 proc., 2004 m. – 59 proc., 2005 m. – 68 proc.), 21 proc. neduotų. Iš vadovų kyšį duotų tik 42 proc. (2002 m. – 63 proc., 2004 m. – 67 proc., 2005 – 55 proc.), neduotų – 43 proc. (pernai pastarųjų buvo tik 32 proc.).
Į klausimą, ar pasinaudotų giminystės ryšiais, pažintimis darbindamiesi į valstybės instituciją, teigiamai atsakė 67 proc., neigiamai – 21 proc. respondentų. Tačiau tuo pasinaudoti teko tik 13 proc. apklaustųjų, neigiamai į šį klausimą atsakė 84 proc.
68 proc. gyventojų sutiktų pasinaudoti pažintimis, kad valstybės institucijoje viskas būtų atlikta greičiau ir kokybiškiau, 23 proc. proc. nesutiktų. Tuo pasinaudoti teko proc. apklaustųjų, 76 proc. pažintimis dar nepiktnaudžiavo.
Minusas – medikams, pliusas – SAM
Per pastaruosius 12 mėn. kyšį bent kartą davė 28 proc. respondentų, nedavė 71 proc. 2005-aisiais šie skaičiai siekė atitinkamai 27 proc. ir 73 proc. Vadovai, klausiami, ar jų įmonės atstovams teko duoti kyšį, teigiamai atsakė 17 proc., neigiamai – 81 proc. (prieš porą metų – 20 proc. ir 77 proc.).
Labiausiai korumpuotais Lietuvoje laikomi medikai, farmacininkai ir kiti sveikatos apsaugos atstovai. Toliau rikiuojasi policija, Seimas, teismai ir savivaldybės. Įdomu, kad mažiausiai korumpuota laikoma Sveikatos apsaugos ministerija, greta jos – žiniasklaida, muitinės, prokuratūra ir kelių inspekcija.
Gyventojai medikus ir policininkus laiko kur kas labiau korumpuotais, nei įmonių vadovai.
Duoti kyšį žmones labiausiai prievartavo policininkai, miestų ir rajonų medikai, mažiausiai – savivaldybių valdininkai. Tačiau savivaldybėse gyventojai labiausiai pasidavė tokiems prašymams. Antroje vietoje pagal kyšių reikalavimo efektyvumo rodiklį – automobilių techninių apžiūrų centrai.
Apklaustieji teigė dažniausiai davę kyšį prašydami siuntimo į sanatoriją, keisdami žemės paskirtį, bandydami atkurti nuosavybės teises (29-33 proc.). 16-17 proc. respondentų teko duoti kyšį, kad vaikas būtų priimtas į darželį, norėdami sutvarkyti muitinės formalumus, gauti nedarbingumo pažymėjimą, leidimą statybai ar rekonstrukcijai.
Premjeras giriasi, prezidentas kritikuoja
Premjeras Gediminas Kirkilas antradienį ryte žurnalistams pripažino situaciją kovos su korupcija fronte vertinantis nepatenkinamai, tačiau vėliau konferencijoje kalbėjo, esą „einama teisinga linkme“.
Savo ruožtu prezidentas Valdas Adamkus pareiškė nesąs patenkintas valdžios pastangomis: „Kol kas padaryta nedaug. Tikiuosi, kad ši konferencija bus lūžis tarp darbų bei žodžių ir pajudėsime iš vietos“.
Anot šalies vadovo, priimami teisės aktai tik iš dalies vertinami antikorupciniu aspektu. Menka naujai kuriamų normų poveikio ekonomikai, visuomenei, aplinkai analizė dažnai leidžia įtvirtinti abejonių keliančias nuostatas, kurios gali tik paskatinti korupciją.
V. Adamkus skeptiškai įvertino prieš metus veiklą atnaujinusios Saulėlydžio komisijos darbą: „Jos nariai svarstė daugelį gerų iniciatyvų, kurios padėtų smarkiai sumažinti korupciją, pavyzdžių, vienas iš jų būtų „vieno langelio“ principo diegimas aptarnaujant piliečius. Deja, daugeliu atvejų vis dar pasigendame spartaus ir efektyvaus pasiūlytų sprendimų įgyvendinimo“.
Korupcijos plitimą esą skatina nepakankamas institucijų bendradarbiavimas. Mat Seimo Antikorupcijos komisija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, įvairių tarnybų imuniteto padaliniai nesugeba rasti efektyvaus bendradarbiavimo modelio.
Anot prezidento, būtina siekti, kad nebūtų viršijami tarnybiniai įgaliojimai ir vilkinamas sprendimų priėmimas, o išaiškinti kaltieji sulauktų deramos bausmės. Kartu, kaip pažymėjo V. Adamkus, reikia mažinti paskatas korupcijai rastis: „Kovoti su pasekmėmis nėra efektyvu, todėl didžioji dalis dėmesio ir veiksmų turėtų būti skirta korupcijos priežastims nustatyti“.
Savo ruožtu Vyriausybės vadovas aiškino, kad bene didžiausia paspirtis kovojant su korupcija būtų partijų finansavimo reforma ir draudimas joms gauti paramos iš juridinių asmenų.
„Deja, valstybės valdymo aparatas vis dar pernelyg biurokratiškas, pasižymintis draudimais, neaiškiais reglamentais, įvairių pažymų, leidimų, papildomų dokumentų reikalavimais, procedūrų vilkinimu, - kalbėjo G. Kirkilas. – Tuo yra palankus kyšininkavimui. Todėl Vyriausybė pasiūlė ir įgyvendina „vieno langelio“ principą“.
Anot premjero, Vyriausybė sudarė Tarpžinybinę komisiją kovai su korupcija koordinuoti, parengė naują Nacionalinės kovos su korupcija programą, žada įdiegti antikorupcinio elgesio principus įstaigose.
„Tikiuosi, kad visa tai įgyvendinę sulauksime rezultato. Tačiau, mano giliu įsitikinimu, ši kova bus bevaisė, jei į kasdieninį mūsų gyvenimą nesugrįš kaip norma sąžiningumas, principingumas ir sąmoningumas", - apibendrino G. Kirkilas.
STT pastangos kovoti su korupcija – lyg mesijų
Konferencijoje dalyvavęs Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys pripažino, kad kovoti su šia negerove trūksta politinės valios, ir apgailestavo, kad korupcijai plisti yra susiklosčiusi itin palanki situacija.
„Valdžios įstaigų vadovai demonstruoja, kad tokie veiksmai toleruojami. Valdininkai ne tik išvengia bausmės, bet ir po to daro karjerą“, - kalbėjo parlamentaras.
Anot jo, teisinė sistema leidžia išvengti atsakomybės. Didžiausia bausmė esą išvarymas iš darbo, tačiau valdininkai neretai būna atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl gali „be jokios baimės savivaliauti“.
R. J. Dagys piktinosi, kad tokiems nusikaltimams dažnai taikomi senaties terminai: „Kaip galima taikyti senaties terminą, kai žemės reforma dar nepasibaigus?“
Seimo nario įsitikinimu, reikia kuo greičiau įteisinti visuotinį turto deklaravimą ir įpareigoti valdininkus pagrįsti savo turtą, korupciniams nusikaltimams netaikyti senaties termino, neleisti kyšius paėmusiems valdininkams grįžti į turėtas pareigas.
„Pas mus net kyšio sąvoka neapibrėžta, - piktinosi R. J. Dagys. – Štai man pačiam tenka bylinėtis dėl garbės ir orumo įžeidimo, kai nacionalinio statuso Gariūnų turgavietei suteikimą prilyginai kyšio davimui“.
Tuo tarpu Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Vytas Rimkus, nors ir džiaugėsi, kad buvo sukurta unikali, visa apimanti kovos su korupcija kontrolės sistema, jos visavertei veiklai nepavyksta išjudinti.
„Mes kaip mesijai vykstame į įstaigas, skatiname, raginame, aiškiname žmonėms, kad to reikia jiems patiems, bet susiduriame su priešiškumu“, - žmonių abejingumu kovai su korupcija ir raginimams neduoti ir neimti kyšių stebėjosi pareigūnas.