Lietuvos darbo rinkoje klausimų dėl religinių įsitikinimų kyla retai. Tačiau ir apie juos kalbama puse lūpų. VDU doktorantė Milda Ališauskienė, atlikusi tyrimą apie diskriminavimą dėl nuostatų ir religinių įsitikinimų, užsiminė apie valstybės tarnyboje dirbantį pareigūną, ant stalo laikiusi Bibliją.

„Jis buvo paprašytas Šventojo Rašto nerodyti“, – teigia mokslininkė.

Tai – diskriminacijos dėl religinių įsitikinimų pavyzdys. Minėtuoju atveju religinį simbolį paslėpti buvo paprašytas tradicinės religijos Lietuvoje atstovas, tad netradicinius tikėjimus išpažįstantieji susiduria jau ne tik su nepiktomis užuominomis, bet ir su atviru priešiškumu.

Musulmonų nėra, nes jie slepiasi

Ieškojimų keliu pasukusi klaipėdietė Roberta atsidūrė islamo pasekėjų gretose. Kilusi iš tradicinio tikėjimo šeimos, mergina teigia islamu susidomėjusi interneto erdvėje, kai sutiko musulmonų žurnalistą.

„Esu musulmonė ir dėl to man nelengva: nusisuko nemažai draugų, patyriau užgauliojimų. Negalima apsirišti hidžabo (musulmoniškos skaros – lrt.lt) einant į pokalbį dėl darbo. Į 4–5 žvaigždučių restoranus su hidžabu neįleidžia – atseit tai atrodo neestetiškai ir draudžia taisyklės. Tačiau jaunuolius su auskarais įleidžia, nors tai yra tiek pat „neestetiška“, – pasakojo Roberta.

Jos pastebėjimu, čia gyvenantys musulmonai kitataučiai arba šį tikėjimą išpažįstantys lietuviai gatvėje niekuo nesiskiria nuo kitų, mat, bijodami kitaip atrodyti, slapstosi.

„Jie tiki savyje, viduje, dvasiškai auga, bet visuomenė to nežino“, – pasakoja moteris. Ji pati nė vienoje iš keturių Lietuvoje esančių mečečių nesilanko – savo dvasią ugdo namie. Nepaisant to, Roberta sako dėl savo įsitikinimų nuolat patirianti diskriminaciją.

„Pastebėjau, kad jei žmogus pamini Dievo vardą, tai į jį visi pasižiūri šnairomis“, – kalba dainininkas Alanas Chošnau, užaugęs su tėvu musulmonu. Tačiau islamu jis ėmė domėtis tik dabar.

„Visi galvoja, jeigu žmogus yra musulmonas, tai jis – teroristas. Tokia reklama yra padaryta visame pasaulyje, bet tikras musulmonas niekada nebus teroristas. Kaip tikras krikščionis ir katalikas – jis niekada nedarys blogų dalykų“, – pasakoja „naktinė persona“.

Be to, Teisingumo ministerijos užsakymu atliktas naujausias tyrimas parodė, kad iš gyventojų, paprašytų įvertinti religijas, 34 proc. atsakė nepalankiai vertinantys islamą.

Religija – kaip priemonė pulti

Antikorupcinių iniciatyvų įstaigos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Rytis Juozapavičius daug metų išpažįsta Rytų tikėjimą. Tačiau viešai apie tai prabilti pastaruoju metu jam nebesinori.

Buvęs žurnalistas sulaukia vis aršesnės kritikos dėl jo vadovaujamos organizacijos atliekamų tyrimų rezultatų ir neatmeta tikimybės, jog religiniai įsitikinimai gali tapti dingstimi jį užsipuldinėti.

„Tekdavo važinėti į miesto savivaldybę, tai ten dirbusios ponios mane bandydavo atversti į katalikybę. Tai aš tik mandagiai klausydavau“, – pasakoja R. Juozapavičius.

Jis kaip žurnalistas sakosi esąs prisirišęs prie laisvės, tolerancijos ir leidimo pasisakyti kitam idėjos – būtent tai teikiąs budizmas.

„Sutikau tikrai nuostabių žmonių keisčiausiuose religiniuose judėjimuose. Jie buvo geranoriški, jie visi rėmėsi tomis pačiomis bendražmogiškomis vertybėmis: meile, atjauta, tolerancija“, – priduria dezenbudistas R. Juozapavičius.

Ošo medituotojai suplakti su velniu

Kita religinė bendrija, turinti sektos požymių, Ošo meditacijos centras sulaukia ne tik neigiamo visuomenės vertinimo, bet ir teisėsaugininkų dėmesio.

Odontologė Ingrida Ivanciūtė sako šiame centre medituojanti trylika metų. „Aš labai gerai jausdavausi po meditacijos: jutau, kaip visas kūnas atsigauna, visos ląstelės vibruoja, nuotaika labai gera“, – sako ji.

Tačiau prieš gerą dešimtmetį ėmė rodytis straipsnių apie atseit ten keliamas sekso orgijas – I. Ivanciūtė sako per tą laiką spėjusi surinkti apie 100 neigiamų publikacijų apie Ošo bendruomenę.

„Aš išsigandau! Visaip net vadina – fanatikais, zombiais. Jeigu taip yra – jūs man įrodykit. Aš niekada nesu dalyvavusi seksualinėse orgijose – manęs tai netraukia“, – teigia I. Ivanciūtė.

Jos vadovaujama stomatologijos klinika ne kartą patyrė nepelnytų teisėtvarkos institucijų patikrinimų.

„Ir prieš mūsų lyderį kurpta byla – visapusiškai bandė ji šmeižti, dergti. Visus narius kvietė į policiją, kad duotume parodymus, kiek iš mūsų prašoma pinigų“, – pasakoja I. Ivanciūtė. Tačiau, anot jos, byla buvo nutraukta, mat policija nesurinkusi įkalčių.

Medikė neslėpdama sako, kad su spaudimu susiduria ir kiti lietuviškojo Ošo nariai.

Tuo metu kunigas brolis Arūnas Peškaitis siūlo nepainioti sąvokų – sektantiškumo ir diskriminavimo.

„Kai kurie Ošo meditacijos centro veiklos ir struktūros bruožai galėtų būti įvertinti kaip sektantiški. Mano supratimu, diskriminacija yra žmogaus teisių ribojimas pagal tam tikrą požymį. Tuo metu tai, ką patiria jie, nevadinčiau diskriminacija, o tam tikru nepakantumu, marginalizacija“, – teigia religijotyrininkas.