Pasak jo, ministro įsakyme buvo apibrėžti medicininiai klausimai, įstatymo projekte - ir juridiniai aspektai - kas gali būti apvaisintas, kaip ir kur laikyti embrionus, motino, tėvo teisės, spermos banko įsteigimas.
Pasak Vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo, vienas pagrindinių įstatymo projekte įvardijamų dirbtinio apvaisinimo principų yra tas, kad visi klausimai, susiję su moters dirbtiniu apvaisinimu, privalo būti sprendžiami teikiant prioritetą būsimo vaiko interesams. Tačiau visus sprendimus, susijusius su dirbtiniu apvaisinimu, gali priimti tik pati dirbtinai apvaisinama moteris.
Projekte taip pat akcentuojama, jog moters dirbtinis apvaisinimas negali būti priemone išgauti tam tikras būsimas vaiko savybes, taip pat lytį, išskyrus tuos atvejus, kai siekiama išvengti tam tikros ligos, tiesiogiai susijusios su tam tikra lytimi.
Naujajame Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekte numatyta, kad dirbtinis apvaisinimas leidžiamas tik mediciniškai patvirtinus moters, sutuoktinio ar sugyventinio nevaisingumą ir kai jo negalima išgydyti jokiais kitais gydymo metodais arba juos taikant nėra jokios galimybės sėkmei.
Moteriai, nesančiai santuokoje ar partnerystės santykiuose, dirbtinis apvaisinimas gali būti atliekamas jos pačios prašymu, bet tik tada, jeigu jai nustatytas nevaisingumas, kurio negalima išgydyti kitais metodais.
Jeigu moteris yra sudariusi santuoką ar įregistravusi partnerystę pagal įstatymus, būtinas jos sutuoktinio ar sugyventinio rašytinis sutikimas. Dirbtinai apvaisinta gali būti tik pilnametė, tačiau ne vyresnė kaip 45 metų moteris.
Numatyta, jog bus leidžiami dirbtinio apvaisinimo būdai "in vitro" - kiaušialąstės apvaisinimas mėgintuvėlyje ir "in vivo" - kiaušialąstės apvaisinimas moters kūne, naudojant sutuoktinio, sugyventinio ar kito donoro spermą, donorų embrionus ar artimos giminaitės arba šoninės giminystės linijos asmenų kiaušialąstes.
Įstatymo projekte reglamentuojama ir autodonorystė, kai lytinės ląstelės gali būti paimtos saugoti, jei dėl sveikatos ar galimų jos sutrikimų yra pagrįstų abejonių dėl asmens vaisingumo ateityje.
Lytinių ląstelių donorams keliami reikalavimai, susiję su donoro amžiumi ir sveikatos būkle, turės atitikti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus reikalavimus. Įstatymo projektu reglamentuojama lytinių ląstelių ar embrionų donorų ir vaikų, gimusių po dirbtinio apvaisinimo, teisių apsauga bei tėvystės ir motinystės teisių apsauga.
Projekte teigiama, jog vaiko, pradėto dirbtinio apvaisinimo būdu, motina yra jį pagimdžiusi motina, nepriklausomai nuo dirbtinio apvaisinimo būdo. Moteris, buvusi kiaušialąstės donore, neturi teisės reikalauti pripažinti ją vaiko, pradėto dirbtinio apvaisinimo būdu, motina.
Pasak ministro R.Dobrovolskio, kol kas neaišku, ar išlaidos dirbtinio apvaisinimo procedūrai bus kompensuojamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, tai bus nuspręsta po įstatymo priėmimo rengiant poįstatyminius aktus.
Priėmus įstatymą, Lietuvoje vėl bus pradėtas kurti spermos bankas.
Pirmasis, septynerius metus kurtas spermos bankas buvo sunaikintas Valstybės kontrolės nurodymu. Valstybinę įmonę "Vilniaus regiono sėklininkystė" patikrinę valstybės kontrolieriai nustatė, kad įmonėje buvo saugoma maždaug 3000 žmogaus spermos mėginių, nors įmonės įstatai numato tik jaučių ir kuilių spermos gamybą, kaupimą ir platinimą.
Nepaisant įmonės vadovų tikinimų, kad sukaupta vyrų sperma nebuvo naudojama moterų dirbtiniam apvaisinimui, valstybės kontrolieriai nurodė spermos banką sunaikinti. Vykdant šį nurodymą, iki 296 laipsnių žemiau nulio skystame azote laikyta sperma šių metų pradžioje buvo išpilta.
"Tai buvo saviveiklinis bankas, ne juridinis", - sakė sveikatos apsaugos ministras. Lietuvos Katalikų bažnyčia ir kitų religijų atstovai ne kartą išsakė savo neigiamą požiūrį į dirbtinį apvaisinimą, ypač netekėjusių moterų, motyvuodami tuo, kad žmogus turi žinoti savo tėvus.
Lietuvoje šių metų sausį gimė pirmasis kūdikis iš užšaldyto embriono, kuris persodintas moteriai vaisingumo klinikoje Vilniuje 2001 metais. Vasarą medikų turėtais duomenimis, Lietuvoje buvo apie 200 vaikų, pradėtų dirbtinio apvaisinimo mėgintuvėlyje būdu.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo 2 iki 10 proc. porų pasaulyje negali turėti vaiko, dar 10-25 proc. patiria antrinį nevaisingumą - moteris gali pastoti tik pakartotinai.
Lietuvos statistikos departamento bei epidemiologinių skaičiavimų duomenimis, šalyje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet jų padaugėja dviem tūkstančiais.