Šventės kulminacija - Rotušės aikštėje sudeginamas Blukų bokštas, kurį sudarys 2000 kelmų. Tautosakininkė Gražina Kadžytė pastebėjo, kad skeptiškas požiūris į Bluko šventės atgaivinimą kyla dėl to, jog abejojantieji tradicijų autentiškumu neretai jų šaknis įžvelgia XX amžiaus pradžioje. Tuo tarpu apie šią neretai pagoniška vadinama tradiciją užsimenama jau XVII amžiaus rašytiniuose šaltiniuose.

Bluko šventė - tai riba tarp tamsiausios metų nakties ir ateinančio šviesos periodo. Kaip žinoma, per Kūčias ir Kalėdas Lietuvoje būna ilgiausios naktys, kurios po švenčių pradeda trumpėti.

Bluko deginimas sietinas su praėjusių metų nuodėmių, problemų, varginančių minčių atsikratymu. Tautosakininkė G.Kadžytė teigė, jog visuose indoeuropietiškos kultūros kraštuose yra likę šio ritualinio veiksmo užuomazgų.

Kadangi Bluko šventės prigimtis labai teatrališka, šiemet Vilniaus etninės veiklos centras į pagalbą pasikvietė ne tik folkloro ansamblius, bet ir Senamiesčio teatro aktorius bei dailininkę, kurie atliks "Saulės patekėjimo" ceremoniją. Savaitė prieš šventę, užsukus į "Čili" piceriją, bus galima ant lapelių surašyti savo nuodėmes bei negandas. Rengėjai užtikrina, kad visos jos bus sudegintos didžiajame lauže kartu su 2000 kelmų.