Pasak jos, Žolinės esmė bene labiausiai atskleista Pivašiūnuose.
Į bažnyčią nešami šių metų grūdai, daržovių krepšelis, vaisiai iš sodo, laukų ir darželių gėlių puokštė. Pasak etnologės, dar prieš krikščionybę baltiško tikėjimo šventyklose žmonės pripažino kuriančiąsias jėgas, padedančias žmogui ir gamtai kartu išauginti derlių, kuris paskui žmogui suteiks galimybę per rudenį, žiemą, pavasarį, iki kitos vasaros išlikti pačiam ir išlaikyti giminę, vaikus.
G. Kadžytė sakė, kad Žolinės metas ramus - pilni daržai ir sodai, tad žmogui gera, jauku. Šio meto atminimui pasiliekama Žolinės puokštė. Senoliai iki Žolinės nevartodavo naujo derliaus, mat jis dar nepašventintas ir nepaaukotas. „Labai nepadoru būdavo pirma žmogui prisikimšti, paskui tik padėkoti už tai, ką jis gavo“, - pasakojo G. Kadžytė. Tai, ką valgydavo per Žolinę, senoliai turėdavo pasidalinti su kaimynais, bičiuliais, giminėmis, dalis tekdavo elgetoms.
Etnologė sakė, kad mūsų dienomis pagrindiniai Žolinės akcentai išlikę – dauguma žmonių pasidaro Žolinės puokštę, kurią pašventina bažnyčioje kaip namų ir savo gyvenimo apsaugą. Kadangi Žolinė jau kelinti metai Lietuvoje paskelbta nedarbo diena, žmonės lanko vieni kitus, vaišinasi, o tai – senovinės apeigos patvirtinimas. Tačiau dėkoti už derlių ir atnašauti galima ne tik rugpjūčio 15 d., bet ir iki sekmadienio, nes svarbus pats metas, kai pribręsta derlius.
Vieni sako, kad Žolinė – paskutinė vasaros, kiti – pirmoji rudens šventė, tačiau G. Kadžytė tai vadina slenksčiu tarp vasaros ir rudens, mat Žolinė atveria duris rudeniui.
Pivašiūnų šventovė pilna nuo pirmųjų atlaidų dienų
Daugiausia tikinčiųjų kasmet sutraukia didžiausi Lietuvoje Pivašiūnų Žolinės atlaidai. Čia juos traukia ir stebuklais garsėjantis Mergelės Marijos Nuliūdusiųjų paguodos paveikslas. Pivašiūnų klebonas monsinjoras Vincas Baublys DELFI sakė, kad Žolinė – tikėjimo dogma, tiesa, kad Marija po mirties su siela ir kūnu paimta į dangų ir tikintieji tai išpažįsta. „Marijos išaukštinimas – tai ir žmonijos išaukštinimas. Todėl ją ir švenčiame – ypatingai Pivašiūnuose“, - teigė V. Baublys.
Pasak klebono, tikinčiųjų Pivašiūnuose gausu jau pirmosiomis atlaidų dienomis nuo šeštadienio. „Šįvakar buvo pilna bažnytėlė“, - antradienio vakarą kalbėjo monsinjoras, pasidžiaugęs, kad atlaidams šįmet nekliudo lietus.
Žolinės atlaidai Pivašiūnuose švenčiami aštuonias dienas – čia plūsta ne tik parapijos tikintieji, bet ir maldininkai iš visos šalies bei užsienio. Pagrindinę atlaidų dieną – rugpjūčio 15 - čia atvyksta kardinolas, šalies vyskupai, užsienio bažnyčios hierarchai. Bažnyčioje šventinami žolynai – tikima, kad jie apsaugo nuo nelaimių ir gaisro, Perkūno.