Nušalintojo prezidento Rolando Pakso partija, per praėjusius 2004-ųjų Seimo rinkimus pasižymėjusi tuo, kad jos rinkiminė kampanija oficialiai buvo įvykdyta tik pačios organizacijos lėšomis, naujausiais duomenimis, jau veržiasi į pirmaujančiųjų eiles pagal dosnių rėmėjų suaukotus pinigus. Reikėtų tik pažymėti, kad didžiąją jų dalį suneša privatūs asmenys.
Panaši padėtis stebima ir kalbant apie ne pačius lengviausius laikus išgyvenančią Darbo partiją (DP). Per praėjusius Seimo rinkimus galėjusi disponuoti didesne nei 3,7 mln. litų suma, iš kurios liūto dalį sudarė tuomečio partijos lyderio Viktoro Uspaskicho valdomo koncerno „Vikonda“ bei su juo siejamų įmonių aukos, dabar darbiečiams tenka ieškoti kitų paramos šaltinių.
„Žinoma, mes galvojame, kiek turėsime lėšų, kiek galėsime leisti sau per rinkimų kampaniją“, – aiškino viena iš partijos lyderių Loreta Graužinienė. Tačiau galimų rėmėjų politikė atskleisti nepanoro. Vienaip ar kitaip, darbiečiai, dėl įtarimų neskaidriu finansavimu neatgaunantys biudžete numatytos, bet areštuotos dotacijos, aukotojų dosnumu skųstis neturėtų. Vis dėlto dosniausi šiai partijai lieka jos pačios nariai, savo organizacijai seikėjantys dešimtis tūkstančių litų.
Įstatymas stringa
Abejonių dėl piliečių partijoms aukojamų pinigų kyla po kiekvienų rinkimų, kai partijoms pateikus ataskaitas paaiškėja, kad gana skurdžiai besiverčiantys asmenys politikams esą paklojo dešimtis tūkstančių. Įrodyti, kad šios aukos – neskaidri veikla, realybėje labai sunku.
Pavyzdžiui, šių metų antro ketvirčio DP ataskaitoje nurodoma, kad savo partijai pinigais padėjo parlamentarės Ramunė Visockytė, paklojusi 15 tūkst. litų, ir L.Graužinienė, nepagailėjusi tokios pat sumos. Parlamentaras Vytautas Sigitas Draugelis saviškiams pervedė 20 tūkst. litų.
„Seimo nariai pasitarė, kiek kas gali sau leisti aukoti, tai ir padarėme, – tvirtino L.Graužinienė. – Partijos moterys nutarė, kad nedalyvausime prezidento rengiamame priėmime, nesisiūsime naujų apdarų, o tuos pinigus paaukosime. Seimo nario alga nėra tokia maža, o partijos padėtis – sunki. Buvo labai svarbu, kad partijai dirbantys žmonės galėtų gauti atlyginimus, turėtų už ką pamaitinti vaikus.
Dirba verslininkams
Nors partijos dievagojasi pinigus susirenkančios dorai, specialistai skeptiškai vertina tokius pasisakymus. „Negirdėjau, kad keistųsi partijų ir verslininkų bendravimo kultūra, – tvirtino su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Rytis Juozapavičius. – Kaip verslininkai rėmė politikus grynaisiais pinigais, taip remia ir toliau.“
Daugelio apžvalgininkų teigimu, būtent tokie grynieji pinigai, verslo atstovų skiriami politikams paremti, finansinėse ataskaitose užfiksuojami kaip eilinių piliečių ar partijos narių įnašai. Kaip tik už šias sumas, o ne už oficialiai deklaruojamas kelias dešimtis tūkstančių, partijų atstovai, patekę į Seimą, pakelia rankas būtent tada, kai tai patogu jais pasirūpinusiems verslininkams.
„Visa, ko reikia verslui, kuris remia partijas yra lobistinė veikla. Visame pasaulyje tam samdomi lobistai, tačiau Lietuvoje tokios praktikos dar nėra. Verslininkams lengviau remti politikus, taip juos samdant lobistinei veiklai vystyti, nors tai ir nelegalu“, – tvirtino R.Juozapavičius.
Pritarti šiems teiginiams skatina nuolat Lietuvą supurtantys politikų korupcijos skandalai, nors dažniausiai jie ir užglaistomi. Dar 2003-aisiais, prezidento rinkimų išvakarėse, socialdemokratų, socialliberalų ir konservatorių partijas sukrėtė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) poėmiai jų centrinėse būstinėse, kilus įtarimų dėl neskaidriai gautų pinigų. Tąkart nukentėjo trys politikai – konservatorius Arvydas Vidžiūnas, socialliberalas Vytautas Kvietkauskas bei socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, jie, kilus įtarimų dėl sandėrių su verslininkais, atsisakė parlamentarų mandatų. Vėliau įtarimai jiems buvo panaikinti – prokurorai nesurinko pakankamai įrodymų.
Tačiau jau tada į viešumą iškilo ne tik šių, bet ir kitų politikų gana intymūs pokalbiai su verslo atstovais, o jų detalės, minimi įstatymų pavadinimai ir vardijamos pinigų sumos kėlė abejonių. Vėliau nuskambėjo garsusis Abonento skandalas, į viešumą iškilo verslininko Jurijaus Borisovo reikalavimas tuomečiam prezidentui Rolandui Paksui valstybiniu postu atsilyginti už rinkimams paaukotą milijoną, prasidėjo kratos DP būstinėje.
Dvi kryptys
Kaip minėjo apžvalgininkas, informacijos vadybos bendrovės „PRS Vilnius“ atstovas Liutauras Ulevičius, Lietuvoje galima išskirti dvi oligarchinių grupių paramos verslui taktikas: kartais pasirenkamas konkretus politinis veikėjas, dažniausiai – partijos lyderis, ir investicijos adresuojamos jam, kitu atveju remiami beveik visi, tikintis bet kuriuo atveju susigrąžinti investicijas.
„Iki šiol esminių kokybinių permainų verslo ir politikų santykiuose nėra. Iki šiol politikai remiami slaptai – niekas nesikeičia. Taip man atrodo“, – sakė R.Juozapavičius.
Iš esmės nesikeičia ir politikos rėmėjai. Beveik visos Lietuvos partijos gali džiaugtis Bronislovo Lubio valdomos „Achemos“ bei su ja siejamų įmonių pinigais; finansavęs daugelį Lietuvos politikų džiaugiasi pastarojo meto didžiausio skandalo herojus – su Rusijos koncernu „Gazprom“ siejamos bendrovės „Dujotekana“ vadovas Rimantas Stonys; dalies pajamų partijoms ir atskiriems politikams negaili visų svarbiausių šalies statybų dalyvis „Panevėžio statybos trestas“.
Pasak „PRS Vilnius“ atstovo L.Ulevičiaus, šių oligarchų ir partijų bendravimas nenutrūksta net tarprinkiminiu laikotarpiu, galima prognozuoti, kad panašus jėgų santykis išliks ir prieš 2008-ųjų Seimo rinkimus, nes ankstesnės investicijos pasiteisino. „Veikiausiai bus tik viena išimtis – bendrovė „Dujotekana“. Kai kurios partijos gali nuo jos atsiriboti“, – tvirtino L.Ulevičius.
Tai, kad konservatoriai nepriims šios bendrovės paramos, „Panoramai“ tvirtino partijos atstovas J.Razma. Kad šiuo metu partija nesinaudoja „Dujotekanos“ pinigais, tvirtino ir Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Vytenis Andriukaitis. „Kol partijoje buvau atsakingas asmuo, nieko bendra su „Dujotekana“ neturėjome. Dabar, kai esu partijos rinkimų štabe, galiu pasakyti, kad bent šiuo metu neturime nė cento iš „Dujotekanos“, – tvirtino jis.
Slapti žaidėjai
Socialdemokratas, griežtai gynęsis partijos ryšių su Valstybės saugumo departamento skandale minėta bendrove, ne taip tvirtai neigė Lietuvoje vis garsėjančias kalbas apie kitus LSDP ryšius – su „Vilniaus prekybos“ grupės įmonėmis, tapusiomis geidžiamomis socialdemokratų dominuojamos Vyriausybės partnerėmis planuojant naująją atominę elektrinę. „Kol buvau LSDP pirmininkas, „Vilniaus prekyba“ dėjo daug pastangų mus paspausti, – aiškino V.Andriukaitis. – Šiuo metu nežinau, ar ši grupė yra tarp partijos rėmėjų.“
Tuo, kad socialdemokratai ir prekybininkai turi tam tikrų sąsajų, neabejoja L.Ulevičius. „Jei socialdemokratai, kaip matome, remia „Vilniaus prekybą“, tai, be abejonės, verslininkai rems juos. Būdamas optimistas tikiuosi, kad tai bus vieša. Bet yra ir įvairių kitų galimybių: pavyzdžiui, pamatysime, kad socialdemokratus remia kokia nors didelį prekybos centrą stačiusi bendrovė ar paaiškės, kas sumokėjo už jų reklamą per televizijas“, – svarstė apžvalgininkas.