Amžiaus statybos, tiksliau, kalbos apie jas tęsiasi kone dešimtmetį ir Lietuvai jau kainavo bemaž 5 mln. litų. Kita vertus, ar pinigais galime išmatuoti Lietuvos įvaizdžio kainą?
Apie mūsų futbolo aikštes ir sporto rūmus užsienyje sklido ir tebesklinda legendos. Apgailėtina jų kokybe kartais piktinamasi, kartais iš to šaipomasi, o kartais tiesiog gailimasi mūsų. Buvusio Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rėmimo fondo buvęs direktorius Algimantas Pavilonis pripažįsta, kad ne kartą susilaukė kritikos iš kolegų užsienyje dėl praeito amžiaus viduryje statytos Kauno halės. „Atvažiuoja ir sako, mes suprantam jūsų sentimentus, bet tokioje arenoje rimtos varžybos juk vykti negali“, – pasakoja A. Pavilonis.
Tiesa, regis, Lietuvoje įvyko šioks toks lūžis. Vilniuje prieš kelerius metus pastatyta „Siemens“ arena, netrukus bus atvertos naujos Šiaulių arenos durys. Tuo metu Kauno sporto rūmų ateitis tampa vis labiau miglota.
Pasaulio krepšinio vadovai, prieš porą metų patikėję Lietuvai 2011 m. organizuoti Europos krepšinio čempionatą, dabar su nerimu stebi ir analizuoja padėtį mūsų šalyje. Suteikė tokią galimybę valstybei, o ji, pasirodo, nesugeba civilizuotai, be skandalų imti ir padaryti paprasčiausio dalyko – pastatyti areną, kuri būtų verta parodyto pasitikėjimo. Juk negana gerai žaisti krepšinį. Reikia turėti ir kur tai daryti! Tą lyg ir supratome, tačiau užsimoję iš visos širdies plačiai atvėrėme savo piniginę ir netikėtai supratome, kad ji tuščia.
Amžiaus statybų cirkas jau kainavo 5 mln. litų.
Idėja Kaune, krepšinio sostinėje, pastatyti universalią sporto areną sklando kone dešimtmetį. Jai įgyvendinti pritrūko ir valios, ir tinkamos vietos, ir pinigų. Sprendimo metų metus nebuvo, o ginčai ir diskusijos tik kurstė miestiečių aistras. „Kelinti metai eina, o mes filosofuojam“, – apmaudo neslepia Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Vladas Garastas.
Kauno savivaldybė dar 1998 m. sudarė sutartį su architektu Eugenijumi Miliūnu, kuris suprojektavo būsimą sporto areną. Pramogų ir sporto rūmų statybai buvo numatytos kelios vietos. Po aršių ir ilgų svarstymų nutarta areną įkurdinti Nemuno saloje. Architektas suprojektavo ir salos infrastruktūrą, o savivaldybė už atliktą darbą E. Miliūno studijai sumokėjo 2,6 mln. litų. Tačiau šis projektas liko popieriuje ir nebuvo pradėtas įgyvendinti. Ir tik pernai kovą paskelbtas naujas, jau būsimų rūmų koncepcijos konkursas. Praėjusių metų liepos mėnesį Kauno miesto savivaldybė su vienintele šio konkurso dalyve Prancūzijos kompanija „Bouygues Batiment International“ (BBI) pasirašė sutartį dėl sporto rūmų parengiamųjų projektavimo darbų. Kauno valdžia jiems skyrė 1,2 mln. litų.
Dar metų pradžioje atrodė, kad derybos dėl Kauno arenos statybos pasiekė finišo tiesiąją. Prancūzų kompanija buvo pristatyta miestui, o po ilgų derybų projektas pateiktas Kauno miesto savivaldybei, tačiau netikėtai visą su arenos statybomis susijusią informaciją apgaubė paslaptys, gandai. Net naujiesiems miesto tarybos nariams atsakymas į klausimus vienas – tai konfidenciali informacija. Tuo akivaizdžiai nepatenkintas ir naujasis Kauno meras Andrius Kupčinskas, kuris tikina, kad vykdant tokį projektą jokių slaptų sutarčių negali būti. „Nauja taryba nusiteikusi dirbti viešai, atvirai ir skaidriai. Visas sutarties projektas turi būti aptartas ir vertinamas viešai. Nematau jokios galimybės, kad tokia sutartis galėtų būti aptariama kažkokiame uždarame posėdyje“, – ryžtingai nusiteikęs naujasis miesto vadovas.
Kodėl ir kas į arenos statymo konkurso sąlygas įtraukė punktą, draudžiantį viešinti informaciją, dabar atsakyti niekas negali. Tačiau aiškėja, kad to norėjo pati Kauno valdžia. Derybų grupės atstovas, tarybos narys Antanas Balutis viešai patvirtino, kad konfidencialių derybų pageidavo lietuviai. BBI atstovams šis siūlymas buvo priimtinas. Todėl dabar, jeigu lietuviai atskleistų sutarties detales, prancūzai galėtų kreiptis į teismą. Taip arenos statybos užsitęstų neribotam laikui. Pagrindas kreiptis į teismą jau yra. Kauno savivaldybės derybinės grupės vadovas Kęstutis Kriščiūnas viešai paskelbė skaičius – esą arena miestui kainuos 450 mln. litų, o savivaldybė kasmet mokės po 5,2 mln. eurų (18,2 mln. litų) mokestį.
Priminsime, kad derybų su Prancūzijos kompanija pradžioje naujosios Kauno sporto arenos statybų projektas buvo įvertintas 120 mln. litų. Dabar viešoje erdvėje sklando ne vieną bauginančios sumos – 450 mln., o galbūt ir 790 mln. „Šiandien aišku, kad šitas projektas yra brangus. FIBA (Tarptautinės krepšinio federacijos – red. past.) atstovai stebisi tokia kaina. Tiek užmokėjus, Kaunas žlugs. Už tuos pinigus visą miestą išblizginti galėtume“, – nusivylimo neslepia V. Garastas. Įsikišti turi net Seimo Antikorupcijos komisija, kuri tiria, ar skaidriai Kauno miesto savivaldybė derasi su BBI. „Norom nenorom susidaro įspūdis, kad čia kažkokios oro pilys statomos. Istorija labai keista, ir, matyt, žaidžia gana stambūs interesai. Tos pinigų sumos, kurios minimos, ir eiga nuo pradžios iki pabaigos kelia begalę klausimų. Todėl viską susumavus pasakyti, kad derybos skaidrios, turbūt niekas nesiryžtų“, – sako Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Rimantas Dagys.
Žinių radijo ir „Senukų“ tinklo savininkas Augustinas Rakauskas taip pat įsitikinęs, kad derybų procesas ir užmačios statyti tokią brangią areną turėtų kažkam būti labai naudingos. „Čia veikia tam tikros jėgos, suinteresuotos gerokai pasipelnyti iš šios arenos. Pasidomėjus, kokia dabar yra situacija, iš karto galima pasakyti, kad cirkuliuoja dideli pinigai ir dar didesni interesai. Manau, kad šitas procesas specialiai vilkinamas ir stumiamas į tokią padėtį, kad paskui būtų galima sužaisti žmonių emocijomis, atsidavimu krepšiniui ir teigti, esą neturime kitos išeities, nes neliko laiko ir kito varianto“, – įsitikinęs verslininkas, siūlęs pigesnę areną statyti prie IX forto.
„Aš nenoriu būti tas žmogus, kurį paskui kaltintų sustabdžius arenos statybas. Jeigu kažkas nori kalbėtis ir pasinaudoti mano racionalesniu pasiūlymu – prašom. Tačiau savo mintimis sutikčiau dalintis tik miesto savivaldybės taryboje arba dar aukštesniame lygyje. Noriu pabrėžti, kad man jau pavyko įtikinti Vyriausybę, jog mano pasiūlytas projektas yra geresnis, ekonomiškesnis“, – tvirtina A. Rakauskas.
Gal mokėkime milijardą?
Verslo planą pateikę prancūzai tikina, kad arena atitiks pasaulinius standartus ir bus geriausia Baltijos šalyse. Areną kūrė garsus Prancūzijos architektas Mišelis Gegembalis, kurio darbas – Paryžiaus stadiono „Stade de France“ rekonstrukcija – tapo Prancūzijos sostinės vizitine kortele. Kauno arenoje tilps iki 12 500 žiūrovų. Tačiau dėl to jos statybų kaina pareikalaus didesnių finansinių išlaidų nei manyta anksčiau. „Konkrečios sumos niekas nežino, nes iki šiandien ji nenustatyta. Kalba eina apie 420–450 mln. litų. Kol kas niekas nenori suprasti ir išgirsti, kas sudarys šią sumą, juk kainuos ne tik statybos, bet ir infrastruktūra, bus dar daug kitų kaštų. Juk už paskolą pirktas butas pabrangsta dvigubai. Bet niekas nenori girdėti, kad miestas šiandien tokios sumos padėti ant stalo negali. Per 20–25 metus ir arenos kaina beveik padvigubės“, – aiškina Kauno „Žalgirio“ viceprezidentas Gediminas Navikauskas.
Tačiau šiuos teiginius kiek anksčiau paneigė Kauno savivaldybės derybinės grupės vadovas K. Kriščiūnas, atskleidęs pačios arenos statybų kainą. Jis prasitarė, kad palūkanos bankui ir kiti mokesčiai kainuos maždaug 100 mln. litų. „Per 25 metus už areną iš viso bus sumokėta apie 130 mln. eurų. (455 mln. litų). Suma gali mažėti, jeigu Vyriausybė prisidės prie šio projekto“, – sakė K. Kriščiūnas. Kokia Vyriausybės parama bus skirta nacionalinės svarbos statusą gavusiam objektui, paaiškės šį rudenį.
Tik čia pamirštama dar viena miestą užgriūsianti našta – neaišku, kiek kainuos visos Nemuno salos infrastruktūros statyba. Prancūzai įsipareigojo pradėti statyti tada, kai Kauno savivaldybė pradės investicijas saloje. Statybos truks 22 mėnesius. Jei savivaldybės darbai vėluos, atitinkamai vėluos ir BBI.
Kalbinti statybos įmonių atstovai nesiryžo net preliminariai apskaičiuoti, kiek galėtų kainuoti infrastruktūros sukūrimas Nemuno saloje. Neoficialiai teigiama, kad salai sutvarkyti, tiltams pastatyti ir kitiems darbams reikės dar daugiau lėšų nei pačiai arenai. Ar neatsitiks taip, kad beskaičiuodami pasieksime ir milijardinę sumą?
O juk pagal Koncesijos įstatymą objekto vertė negali viršyti 200 mln. litų. Koncesijos įstatymas suteikia viešojo ir privataus kapitalo partnerystės galimybę. Koncesininkui, šiuo atveju BBI, leidžiama valdyti ir naudoti Savivaldybės turtą, tai yra naująją areną. Šis projektas vykdomas Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės pagrindu. Tai leidžia viešajam sektoriui, šiuo atveju Kauno miestui, pasistatyti aukščiausio lygio areną taupant lėšas.
Nesutarimas po nesutarimo
Kol vyksta derybos, statybų kaina Lietuvoje ir toliau auga. Teigiama, kad Kauno arenos palyginimai su kitomis Lietuvoje pastatytomis, statomomis ar projektuotomis arenomis nėra objektyvūs. Esą anksčiau arenos statytos esant kitokiems medžiagų ir darbo kaštams. „Lyginti su „Siemens“ nebegalima, nes statybų kaina kasmet augo po 10 proc., todėl jei tik kitąmet statysim, kaina jau bus didesnė mažiausiai 40 proc.“, – tvirtina „Akropolį“ Kaune pastačiusios bendrovės „Mitnija“ vadovo pavaduotojas Raimundas Mickūnas.
„YIT Kaustos“ generalinis direktorius Antanas Butkus nemano, kad brangstančios statybos galėtų labai padidinti arenos statybai reikalingą investicijų sumą. Pasak A. Butkaus, statybinės medžiagos jau pasiekė pasaulinių kainų lygį, tačiau darbo jėgos kaina tebėra gerokai mažesnė nei Vakarų šalyse. Pašnekovo tikinimu, prancūzai neturi pagrindo tvirtinti, jog arenos kainas didina Kauno statybų bendrovių įkainiai. „Mes su jais kalbėjomės, bet tikrai ne apie konkrečius įkainius. Kol kas negalime to daryti, nes mes iki šiol nematėme jokio projekto, pagal kurį būtų galima kažką skaičiuoti, todėl ir nesuprantu, iš kur tokios kalbos apie labai dideles kainas“, – tvirtino A. Butkus.
Kad nebuvo realių derybų su statybų bendrovėmis, patvirtina ir „Mitnijos“ atstovas. R. Mickūnas stebisi pareiškimais, esą Kauno arenos statybos ir įrengimo kainos apskaičiuotos remiantis Lietuvos statybos bendrovių apklausa. „Bendravome su prancūzais daug kartų, bet taip ir neturėjome progos panagrinėti projekto. Mes BBI pateikėme savo įkainius ir dabar vis dar manome, kad tai buvo sąžiningas pasiūlymas, tačiau jie galbūt mano priešingai“, – pasakoja bendrovės „Mitnija“ vadovo pavaduotojas. Jis taip pat teigia, kad prancūzai nori išgirsti galutinę sumą ir įspausti statybininkus į rėmus, tačiau pastarieji su tokiomis sąlygomis neketina sutikti, nes statybos tęsis ilgą laiką ir rinkos padėtis keisis.
Merdintis miestas
Kauno valdžios užsispyrimą sporto rūmus statyti Nemuno saloje galima pateisinti. Juk čia iškilusi šiuolaikiška arena, tapusi miesto simboliu, taptų postūmiu plėtoti kitus infrastruktūros, turizmo, verslo projektus, kurie Kaunui galbūt padėtų atsikratyti nuolat prikišamo provincialumo. „Kauno arena yra bene pirmasis nacionalinis projektas Lietuvoje. Arena – ne tik „Žalgiris“, tai krepšinis ir kiti įvairūs renginiai“, – sako Kauno „Žalgirio“ viceprezidentas G. Navikauskas ir priduria, kad tai galėtų tapti vienu iš regioninių traukos centrų, kuris pakeistų Kauno veidą, pritrauktų į miestą ir naujų investicijų, ir turistų. Valstybinio turizmo departamento vadovas Alvitis Lukoševičius teigia, jog Kaunas turėtų surizikuoti ir statyti aukščiausio lygio areną, tačiau neturėtų pamiršti savų interesų ir poreikių, kuriuos geriausiai žino kauniečiai. „Girdėjau, kad kalbama apie 200 mln. litų. Tokia suma, mano manymu, yra daugiau ar mažiau reali, tačiau reikia skaičiuoti ir kaip, per kiek laiko tokios investicijos atsipirktų. Aš to padaryti nedrįsčiau ir pats tokių skaičiavimų iš kitų kol kas negirdėjau“, – teigia vadovas. Jis pripažįsta, kad tokia arena galėtų pritraukti į Kauną turistų, nes kol kas miestas labai vangiai vystosi šioje srityje. „Pastaruoju metu Kauno miesto turizmo plėtra, galima sakyti, nevyko, vadovai neturi prioritetų, gal todėl jiems sekasi blogiau nei, pavyzdžiui, Vilniui“, – svarsto A. Lukoševičius.
„Žalgirio“ klubo viceprezidentas G. Navikauskas yra kitokios nuomonės. Jo įsitikinimu, „tik turtingas gali statyti 10 kartų, o „biednas“ perka vieną kartą ir gerą daiktą“. Jis sako, kad suplanuota arena bus aukščiausio lygio ir atitiks visus standartus, reikalavimus, kuriuos kelia įvairių sporto šakų Europos ir pasaulio čempionatų organizatoriai. G. Navikauskas teigia, kad tik Nemuno saloje iškilsiančioje arenoje bus galima rengti Eurolygos finalinio ketverto varžybas ar Europos krepšinio čempionato finalo rungtynes.
Tačiau Nerijus Mikalajūnas, „Siemens“ arenos atstovas, tvirtina, kad tokio tipo renginius jau šiandien drąsiai galima rengti ir Vilniuje. „Daugelis Europos ir pasaulio ekspertų „Siemens“ areną pripažįsta kaip vieną pačių moderniausių Europoje. Ji projektuota profesionalų iš Kanados, kurie yra sukūrę „Madison Square Garden“ rūmus. Be to, nereikia pamiršti, kad ir Eurolygos rungtynės jau vyko, todėl net negali būti klausimų, ar „Siemens“ arena atitinka šiuolaikinius reikalavimus“, – sako N. Mikalajūnas.
Apie tai, kad areną reiks išlaikyti ir jau dabar privalu galvoti, kokią naudą ji duos po Europos krepšinio čempionato, kuris vyks dvi savaites, kalba ir buvęs Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas. Jis atmeta teiginius, kad neva nepavykus pastatyti Kauno arenos neįvyktų ir Europos krepšinio čempionatas. „Čempionatas įvyktų, bet tektų keisi žaidimo grafikus, turnyrinį išsidėstymą, tačiau tai nesukeltų didesnių keblumų. Kur kas labiau mūsų prestižą smukdo dabartinės diskusijos ir statybų tempimas“, – pabrėžia buvęs Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rėmimo fondo direktorius.
Skeptiškai apie arenos ateitį galvoja ir V. Garastas. Jis skaičiuoja gyventojus ir gąsdinasi bilietų kainų. „Jeigu Kaunas turėtų 5 mln. gyventojų, tada gal ir būtų galima suprasti tokius užmojus, tačiau dabar... Nežinau... Tai kiek tada kainuotų bilietas? Apie salės nuomą net bijau pagalvoti“, – nuogąstauja Lietuvos krepšinio veteranas.
Kauno politikų trumparegiškumu stebisi ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas R. Dagys. „Reikia nepamiršti, kad tai yra nacionalinės svarbos projektas, o jam nėra skirta nei Europos Sąjungos (ES) lėšų, nei numatyta dotacijų iš Vyriausybės. Aš manau, kad tai seniai turėjo būti daroma. Norom nenorom kyla įspūdis, kad čia kažkokios oro pilys statomos“, – stebisi R. Dagys. Jis taip pat negali suprasti, kaip šis procesas iki šiol viešai svarstomas neturint jokio konkretaus plano ir nežinant nieko tikslaus apie finansavimo šaltinius.
Tą pripažįsta ir naujasis miesto meras A. Kupčinskas. „Ne kartą esu sakęs, kad kaina, kuri dabar skelbiama viešai, yra per didelė Kaunui, ir vienas miestas nesugebės įgyvendinti tokių užmojų. Manau, kad mums reikia kuo greičiau tartis su Vyriausybe dėl galimos paramos, nes vieni be pagalbos arenos nepastatysime“, – apie finansavimo galimybes kalba miesto vadovas.
Kaune koncertuos Madona?
Tvirtinama, kad Kauno arena bus unikali ir itin moderni, kurios pavydės ne tik vilniečiai, bet ir estai bei latviai. Esą arenos technologinės galimybės ir įranga leis joje koncertuoti didžiausius reikalavimus salėms keliančioms grupėms ar atlikėjams, tokiems kaip „The Rolling Stones“, Madona, Robis Viljamsas, U2. Tačiau tokiomis galimybėmis stipriai abejoja renginių organizatoriai. Bendrovės „Effectus“ direktorė Giedrė Žemaitienė tvirtina, kad pakviesti į Lietuvą koncertuoti Madoną net Vingio parko gali nepakakti. „Lietuvoje yra tik 3 mln. gyventojų ir Madona ar U2 tikrai neatvažiuotų. Tam, kad koncertuotų tokio lygio žvaigždės, mes turime surinkti apie 60 tūkst. žiūrovų. Vingio parke tiek netilptų. Net Eltonui Džonui „Siemens“ arena buvo per maža, o į Vingio parke surengtą koncertą susirinko apie 30 tūkst. muzikos mėgėjų“, – skaičiuoja G. Žemaitienė.
„Makroconcert Lietuva“ direktorius Vaidas Zdancevičius mano, kad kol kas apie tokių atlikėjų koncertus galime tik pasvajoti. „Jau net „Siemens“ arenoje sunkiai sekasi renginį padaryti rentabilų dėl aukštų salės nuomos kainų“, – sako „Makroconcert“ direktorius. „Net ir turint gerą ir visus reikalavimus atitinkančią areną, Lietuvai būtų per brangu pasikviesti aukščiausio lygio grupes“, – įsitikinusi G. Žemaitienė. „Į uždaras erdves tokių atlikėjų negalėtume pakviesti, nes vien honorarai siekia milijonus dolerių. Vadinasi, bilieto kaina viršytų 500 litų. Aišku, naujojoje arenoje galėtų koncertuoti žvaigždės, kurios jau buvo Lietuvoje, bet ar joms reikia tokios brangios salės, nežinau“, – abejoja ji.
Renginių organizatoriai pripažįsta, kad Kaunui būtina vieta, kurioje vyktų didesni renginiai, o priekaištus, neva mieste išdygus šiuolaikiškai arenai tektų dalį renginių perkelti iš sostinės, atmeta. Mat Kaunas, būdamas Lietuvos centre, lengvai pritrauktų daug daugiau žiūrovų iš visos šalies.
Įgyvendinti projektai
Kauno valdžios vyrams derėtų pasimokyti iš kolegų Šiauliuose. Be didesnių batalijų parengę sporto ir pramogų arenos projektą, pasirinkę generalinius rangovus, šiauliečiai jau šią vasarą planuoja atverti naujos arenos duris. Pasinaudoję tuo, kad Lietuva gavo teisę 2011 m. surengti Europos vyrų krepšinio čempionatą, per trumpą laiką parengė paraišką ir gavo ES finansinę paramą. Bendra projekto vertė siekia 65 mln. litų, iš kurių 49 mln. skyrė ES. Tai pirmasis Lietuvoje tokio pobūdžio statinys, sulaukęs paramos. Naujojoje arenoje tilps per 5 tūkst. žiūrovų, joje taip pat galės vykti koncertai, o tokiuose renginiuose galės dalyvauti apie 7 tūkst. žiūrovų. Panašaus dydžio areną žada turėti ir Panevėžys. Šio miesto vadovai jau gavo 47,9 mln. litų paramą iš ES.
Jau ne vienus metus veikianti Vilniaus „Siemens“ arena buvo statoma kiek daugiau nei metus, o statybų kaina siekė 65 mln. litų.